Duobę A.Brazauskui kasė ir A.Januška?

Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo medžiaga atskleidžia, kad socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas premjero posto galėjo atsisakyti dėl spaudimo, patirto per „Mažeikių naftos” privatizavimo istoriją

Netrukus bus metai, kai iš premjero posto, neatlaikęs vidinių ministrų kabineto intrigų ir nuolatinės išorinės kritikos, pasitraukė socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. Išeidamas jis pareiškė, kad nori pailsėti, o Vyriausybėje turi dirbti jaunesni. Sunku patikėti, kad daug metų valdžioje buvęs politikas, net ir turėdamas sveikatos problemų, galėjo taip paprastai atsisakyti vieno svarbiausių valstybėje postų. Tad kyla pagrįstas klausimas, kodėl A.Brazausko kantrybė išseko.

Kalėdų dovana

Paviešinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiaga leidžia daryti tam tikras prielaidas, dėl ko atsistatydino tryliktosios Vyriausybės premjeras.

Verta prisiminti dar visai neseną didžiausios Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta” akcijų pardavimo istoriją. Jos finalas – 2006-ųjų gruodį su Lenkijos koncerno „PKN Orlen” iškilmingai pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvos vadovai sandorį vadino puikia Kalėdų dovana mūsų šalies gyventojams. Tačiau veikiausiai ne vienam ekonomikos ekspertui kilo klausimas, kodėl „PKN Orlen” finišo tiesėje apšoko į „Mažeikių naftą” pretendavusią Kazachstano valstybinę naftos ir dujų bendrovę „Kazmunaigaz”. Juk Lietuvos tuomet nestabdė net tai, kad Maskva jau buvo užkirtusi visus kelius Kazachstano naftą į Lietuvą pumpuoti vamzdynais. Kazachai buvo optimistai ir žadėjo su rusais dėl to susitarti, o jei nepavyktų – žaliavą Mažeikių įmonei tiekti iš Šiaurės jūros ir net padengti susidarysiantį kainos skirtumą.

Kazachų patrauklumas

Seimo NSGK komiteto paskelbta tyrimo medžiaga atskleidžia vieną dalyką – koncernas „Kazmunaigaz” buvo labai patrauklus prieštaringai vertinamam bei pastaruoju metu dažnai minimam „Dujotekanos” vadovui Rimandui Stoniui ir jo interesams galbūt atstovaujančiam dabartiniam premjero Gedimino Kirkilo patarėjui Albinui Januškai, už kurių nugaros, pasak kai kurių tyrimo liudytojų, gali kyšoti Kremliui artimų žmonių galvos.

Teatleidžia skaitytojai už tokią griozdišką citatą, tačiau ji be didesnių komentarų nusako reikalo esmę. Štai ką vienas VSD jau buvęs aukštas pareigūnas sakė NSGK nariams: „Jeigu būtų „Mažeikių naftą” įsigijęs „Kazmunaigaz”, tai būtų atsiradusi tokia pati kaip papildoma „Dujotekana” šalia „Mažeikių naftos”, ir būtų ji tokius milijonus dariusi, neduok Dieve, pinigai būtų skirti vėl šitai veiklai. Jeigu atstovauja rusų interesams šituose energetikos sektoriuose, jeigu bando taisyti įvairias įstatymų pataisas, manau, kad žala nacionaliniam saugumui yra didelė.” Vakar apie tai LŽ kalbintas buvęs VSD pareigūnas Kastytis Braziulis atsisakė kalbėti.

Gąsdino pašalinti

Akivaizdu, kad tuometinis premjeras A.Brazauskas, išryškėjus pagrindiniams pirkėjams, jautė didelį spaudimą apsispręsti ir tinkamai pasirinkti. Tam buvo pasitelktos visos priemonės, net šantažas.

Iš buvusio VSD pareigūno liudijimų NSGK (kalba netaisyta – aut.): „Dar norėjau pasakyti, nes tai yra aktualus dalykas, aš jį būtinai sakiau, kad pasakysiu. Tai parodo, kokia tai yra sistema, ir kiek ji yra stipri. Ministras pirmininkas A.Brazauskas, procesas – „Mažeikių naftos” akcijų pirkimas ir pardavimas. Tai nėra grynai susiję su Lietuva, tai yra susiję su Maskva ir su Londonu. Ir kad įvyko, kad ne „Kazmunaigaz” nusipirko, nors jau buvo viskas iki galo… Kada įvyko pikas, kas pirks, tas ir tas, ir tuo metu ministras pirmininkas turėjo paskambinti Kazachijos prezidentui Nazarbajevui ir pasakyti, kad va, nes Putinas pasakė, kad nesutinku, kad kazachai pirktų. Tai turėjo paskambinti ir pasakyti, kad mes vis tiek jums parduosim, tokį kaip patikimumo garantą. Tai buvo pasakyta pokalbyje Stonio su Ginaičiu. Ginaitis, tai yra A.Brazausko giminaitis, kaip tarpininkas, gal girdėjote, dieninis, naktinis tarpininkas. Jeigu jis taip elgsis, tai žinok, mes čia pasidėliojome ir mes jį nuimsime ir pakeisime. Yra parašyti žodžiai, ne juokais Stonys Ginaičiui, tu jam pasakyk, kad jeigu jis taip toliau elgsis, tai mes pasidėliojame situaciją, mes jį nuimame. Kaip vertinti šitą? Tai žala didelė yra, įtaka jo labai didelė.”

Interesų neslėpė

Pats R.Stonys, atsakydamas į vieno dienraščio klausimą, ar tiesa, kad parduodant „Mažeikių naftos” akcijas protegavo Kazachstano įmonę ir tarėsi su premjeru A.Brazausku, tai paneigė. Pasak verslininko, įmonė „Geonafta”, kurios didžiausias akcininkas jis yra, jau ne vienus metus dirba Kazachstano naftos gavybos srityje, o su „Kazmunaigaz” turėjo net bendrą įmonę. Todėl, pasak R.Sonio, visiškai normalu, kad ši didelė kompanija domėjosi „Mažeikių nafta”.

Sukėlė triukšmą

Tikėtina, kad A.Brazauskas puikiai žinojo apie Maskvos interesams atstovaujančių Lietuvos verslininkų bei aukštų pareigūnų planus. Juk per daugelį metų politikoje ir pats išvaikščiojo Kremliaus koridorius, turėjo įtakingų bičiulių bei patikimų ryšių. Ir savų simpatijų ar net sentimentų, pavyzdžiui, bendrovei „LUKoil”. Natūralu, kad ši premjero meilė Rusijos naftos pramonės milžinei nepatiko didžiausiai opozicijos partijai – Tėvynės sąjungai. Ir konservatoriai A.Brazauskui kirto iš peties, į vieną kamuolį susukdami tiek valstybinius, tiek privačius ministro pirmininko skaudulius. Pradėta nuo ponios Kristinos Brazauskienės viešbučio „Crowne Plaza”.

Priminsime, kad 2005-ųjų rudenį konservatoriai sukėlė triukšmą, esą K.Brazauskienės viešbučio valdyme dalyvauja „Lukoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko šeima. Todėl opozicijos atstovai susirūpino, kad dėl tokios šeimų draugystės „Mažeikių nafta” gali atitekti „LUKoil” bendrovei. Konservatorių lyderis Andrius Kubilius net parašė laišką prezidentui Valdui Adamkui, prašydamas prižiūrėti Vyriausybės veiklą.

Atsirado geradaris

Kas konservatorių rankomis įstūmė tuometinį premjerą į tokią padėtį, privertė aiškintis, pykti ir nervintis? Kas lyg netyčia politikams, žiniasklaidai ir visuomenei pamėtėjo ponios Kristinos viešbučio temą? Kas gal ir atsargiai spaudė A.Brazauską mąstyti apie užtarnautą poilsį?

Pasak Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės, dirbančios NSGK,

tik išgirdusi VSD pareigūnų liudijimus apie tai, kaip R.Stonys atseit per ryšininką spaudė A.Brazauską, kad šis pasirinktų „Kazmunaigaz” bendrovę, ji prisiminė, kaip Tėvynės sąjunga gavo informacijos apie K.Brazauskienės viešbučio reikalus. „Viena rytą Andriui Kubiliui buvo paskambinta ir paklausta: „Ar žinote, kad A.Brazauskienės viešbučio akcijos už nerealią kainą buvo parduotos „LUKoil” atstovui Lietuvoje Ivanui Paleičikui?” – LŽ pasakojo R.Juknevičienė. Pasak parlamentarės, tuo metu A.Brazauskas iš tiesų aktyviai kalbėjo apie „LUKoil” kaip galimą kandidatą į „Mažeikių naftos” savininkus.

Telefoninis pašnekovas lyg ir mėgino įpiršti mintį, kad premjero žmonos viešbučio akcijų pirkimas yra ženklas, galintis turėti įtakos būsimam naftos koncerno sandoriui. „Tas žmogus, kuris mus informavo, buvo Albinas Januška – tuometinis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. Suprantama, opozicijai gavus tokį aukso gabalą nieko kito neliko, kaip per artimiausią Vyriausybės valandą tiesiai paklausti patį A.Brazauską”, – pasakojo R.Juknevičienė.

Yra ir geroji medalio pusė

Konservatorius nustebino premjero reakcija, nors, anot parlamentarės, „paklausėme net nelabai sureikšmindami”. „Kai pamatėme A.Brazauską tokį susinervinusį, taip neadekvačiai reaguojantį, tapo įdomu”, – sakė ji.

LŽ paklausta, kokį tikslą informuodamas opoziciją turėjo A.Januška, R.Juknevičienė prisipažino tuomet net nesusimąsčiusi. Pasak jos, tuometinis įvykių fonas buvo visai kitoks nei dabar. „Nežinojome apie jokius stonius, Januškos ryšius ir galią, „Kazmunaigazą” ir kitką. Tuomet tai mums atrodė natūralus būdas atšaldyti A.Brazauską nuo „LUKoil”. Dabar tas loginis ryšys akivaizdus”, – pusantrų metų senumo įvykius prisiminė parlamentarė.

Kita vertus, sako R.Juknevičienė, gal ir gerai, kad tuomet A.Januška „užsiundė” opoziciją, nes, mąstant valstybiškai, po skandalo su žmonos viešbučiu premjero meilė „LUKoil” išblėso.

LŽ šaltinių duomenimis, pirkti „Crowne Plaza” viešbučio akcijas buvo pasiryžęs ir „Dujotekanos” vadovas R.Stonys, tačiau sandoris neįvyko.

Pasak šaltinių, A.Brazauskui tos viešbučio akcijos buvo tapusios galvos skausmu. Kalbėta, kad tas, kas jas nupirks, taps premjero favoritu. Akivaizdu, I.Paleičikui nepasisekė.

Negeros tendencijos

Mėginant sulaikyti į lenkų „PKN Orlen” rankas sprūstančią „Mažeikių naftą” imtasi dar vieno manevro. Kaip matyti iš VSD pareigūnų liudijimų Seimo komitetui, valstybininkai nutarė pakeisti vieną ūkio viceministrą kitu – diplomatu. Mat, kaip sakė liudytojai, Nerijus Eidukevičius, puikiai išmanęs naftos verslo reikalus ir turėję nemažos derybų patirties, buvo nevaldomas, tad ten netiko. Buvo pasirinktas sukalbamesnis kandidatas – diplomatas Vytautas Naudužas. Tačiau ir tai negelbėjo.

NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius vakar LŽ teigė, kad iš paskelbtos tyrimo medžiagos dar negalima formuluoti galutinių išvadų, tačiau prielaidas apie negeras tendencijas valstybėje daryti galima. „Yra įtakos klanai, ir tie klanai turėtų būti netoleruojami. O jei toleruosime, anksčiau ar vėliau jie visiškai perims valdžią, jau dabar dalį jos jie yra atsiriekę”, – sakė A.Matulevičius.

Antras dalykas, kurį galėtume įžvelgti paskelbtoje medžiagoje, tas, kad situacija mūsų valstybėje domina ir domins kitų šalių specialiąsias tarnybas. „Todėl energetines problemas turime spręsti labai solidžiai, vadovaudamiesi sveiku protu, ekonomine logika ir valstybės interesais”, – įsitikinęs parlamentaras.

Perspektyvos – liūdnos

Pasak A.Matulevičiaus, išslaptinta medžiaga rodo, kad aukščiausias šalies institucijas, kurios turėtų dirbti išvien, mėginama „sudaužti kaktomis”. Esą vengimas spręsti problemas tenkina tam tikrų grupių interesus.

„Yra pas mus tradicijų, ypač energetikos sektoriuje, kurti tarpines grandis, kurios tikrai nereikalingos, nes jos tik pasiima pinigus už visai neaiškų darbą”, – sakė A.Matulevičius ir prognozavo, kad tokios tendencijos Lietuvoje klestės ir toliau. „Kodėl nieko nedaroma dėl Ignalinos antrojo bloko uždarymo, kodėl vėluojama su naujos atominės elektrinės statyba? Juk po 2010 metų elektros kaina pas mus kils keliskart, o ne procentais. Taigi visa ekonomika kris į duobę”, – prognozavo ekonomikos mokslų daktaras A.Matulevičius.