Net ir saugiausiai Lietuvos keliais važinėdamas vairuotojas niekada negali būti užtikrintas, kad jo kelionės nesutrukdys netikėtai išbėgęs žvėris.
Ypač dabar, kai vyksta briedžių migracija, ir šie žvėrys atklysta netgi į miestą.
Šią savaitę automagistralės Klaipėda-Vilnius 74-ajame kilometre įvyko skaudi nelaimė, kai į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į 120 km/h greičiu skriejantį automobilį ir per priekinį stiklą sulindo į mašinos saloną. Priekyje sėdėjusi keleivė žuvo vietoje.
Liūdniausia, kad nuo tokios nelaimės niekas negali būti apsaugotas. Apsauginių tvorų ar požeminių perėjų, skirtų žvėrims, kol kas mūsų šalyje yra dar labai mažai, o aptverti daugiau kelių – esą per brangus malonumas.
Labiausiai migruoja rudenį
Pasak policijos pareigūnų, daugiausiai žvėrių sukeltų avarijų vis dėlto įvyksta rudenį, kai vyksta didžioji jų migracija.
„Daugiausiai tokių nelaimingų įvykių Klaipėdos rajone fiksuojama rugsėjo, spalio mėnesiais. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį vien automagistralės Klaipėda- Vilnius 275-296 kilometrų ruože buvo užfiksuotos 5 eismo nelaimės, kurias sukėlė žvėrys. Tai tikrai daug”, – sakė Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistas Audrius Varnelis.
Anot jo, praėjusių metų spalio mėnesį vieną vakarą toje pačioje automagistralėje įvyko net 3 eismo nelaimės, kurias sukėlė šernai.
Kaip vieną įsimintinesnių įvykių A. Varnelis prisiminė atvejį, kai vilkikas iš karto partrenkė net 8 per kelią bėgusius šernus. Laimė, kad tokia banda nepasipainiojo lengvajam automobiliui, nes tuomet avarija būtų pasibaigusi tragiškai. Vilkiko vairuotojas tuomet nenukentėjo.
„Labiausiai nesaugios vietos, žinoma, yra ten, kur kelius supa miškų masyvas. Kita vertus, žvėrys dažnai autostradoje pasipainioja po ratais ir prie aviaeskadrilės, nors ten aplinkui – vien laukai”, – pastebėjo policijos pareigūnas.
Nemažai žvėrių sukeltų eismo įvykių būna ir kelyje Klaipėda-Palanga-Liepoja. Tik čia paprastai laksto smulkesnė fauna – lapės, usūriniai šunys.
„Liūdniausia yra tai, kad tiems vairuotojams, kurie nėra savo automobilio apdraudę KASKO draudimu, po susidūrimo su žvėrimi niekas neatlygina žalos. Automobiliui susidūrus su žvėrimi, traktuojama, kad avarijos kaltininko nėra, ir ikiteisminis tyrimas nutraukiamas”, – minėjo A. Varnelis.
Nesaugiausias – Neringos kelias
Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas pasakojo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai yra pateikti duomenys, kuriose Klaipėdos apskrities vietose kelius reikėtų aptverti apsauginėmis tvoromis.
Nurodoma, kad Klaipėdos rajone tvora reikėtų aptverti 15 kilometrų ruožą, Šilutės rajone – 6 km, Kretingos rajone – 20 km, o Skuodo rajone – 7 kilometrų ruožą.
„Čia dar neįtraukta Neringa, nes su šiuo miestu – unikali situacija: reikėtų aptverti visą kelią per Neringą. Mat žvėrys eina į marias atsigerti ir kerta kelią. Tiesa, jie turi savo takus, prie kurių stovi greitį ribojantys ir apie žvėrių pavojų įspėjantys ženklai. Tačiau nuo 2004 iki 2006 metų vien Neringos kelyje užfiksuota 30 eismo įvykių, kuriuos sukėlė žvėrys. Tiesa, nepamenu, kad kuris nors būtų pasibaigęs tragiškai”, – pasakojo V. Gružas.
Pasak jo, jei ir būtų aptverti pavojingiausi Neringos kelio ruožai, žvėrys vis tiek ieškotų galimybių nueiti atsigerti – eitų palei tvorą, kol rastų išėjimą, arba tvorą išverstų. Todėl vienintelė išeitis – aptverti visą kelią. Bet tuomet iš gyvūnų būtų atimta galimybė gerti.
Tik 3,5 kilometro tvoros
„Kadangi mes neprižiūrime autostrados, galiu pasakyti, kad Klaipėdos apskrities keliuose žvėrių sukeltų avarijų yra mažai ir jos nėra tragiškos. Žinoma, autostradoje – kitas reikalas. Kadangi automobiliai ten laksto didžiuliais greičiais, pasekmės dažnai būna liūdnos. Beje, dažnai autostradoje avarijas sukelia ne tik žvėrys, bet ir palaidos karvės, su kuriomis nesusitvarko ūkininkai”, – pastebėjo V. Gružas.
Jo žiniomis, Klaipėdos apskrityje kol kas apsaugine tvora yra aptvertas tik vienintelis ruožas kelyje Šiauliai-Palanga važiuojant nuo Kretingos Kartenos link.
Kadangi prieš keletą metų už Europos Sąjungos (ES) lėšas buvo atliekama šio kelio ruožo rekonstrukcija, buvo pasirūpinta ir aplinkosauginiais dalykais, nes ES kelia tam didelius reikalavimus.
Kretingos kelių tarnybos viršininko pavaduotojo Vido Bartkevičiaus duomenimis, iš abiejų pusių aptvertas 3,5 kilometro kelio ruožas. Jis prisiminė, kad tveriant tvorą nepavyko išvengti nelaimės. Užtvėrus vieną kelio pusę iš miško išbėgo briedė. Neberasdama praėjimo kelio, ji ilgai blaškėsi ir sukėlė eismo nelaimę. Tačiau dabar vairuotojai šiame kelyje važinėja saugiai.
Pinigus yra kur išleisti
Tikėtis, kad greitu laiku panašios tvoros atsiras ir kituose Klaipėdos apskrities keliuose, būtų naivoka. Nors Lietuvos automobilių kelių direkcija ir turi duomenis, kurie keliai turėtų būti aptverti, pasak V. Gružo, prioritetas turėtų būti teikiamas autostradai Vilnius-Klaipėda.
„Aptverti visus kelius – per brangus malonumas. Juolab kad žvėrių sukeltų avarijų skaičius regioniniuose keliuose tikrai nėra įspūdingas. Patikėkite, pinigus ir taip yra kur išleisti norint pagerinti eismo saugumą”, – kalbėjo V. Gružas.
Pasak jo, visų pirma reikia rekonstruoti daugelį kelių bei sankryžų, įrengti tunelius, viadukus.
„Statistika rodo, kad net 60 procentų vairuotojų viršija leistiną greitį. Tad tikrai avarijų priežasčių reikia ieškoti kitur, o ne kaltinti žvėrelius”, – pastebėjo V. Gružas.
Saugo ir varles
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Tamolis informavo, kad iki 2007 metų vasaros jau turėtų būti aptverta apie 130 km pagrindinių Lietuvos kelių. Dar šiemet planuojama aptverti apie 50 km kelių.
„Pagrindinė priemonė, kad į kelią neišbėgtų žvėrys, yra kelių aptvėrimas. Kad nebūtų nutraukta žvėrių migracija, aptvertuose ruožuose įrengiamos pralaidos ir gyvūnų nušokimo rampos. Vienas tiesinis metras aptvėrimo kainuoja per 50 litų su PVM”, – pasakojo A. Tamolis.
Pasak jo, šiuo metu yra įrengtos 4 požeminės pralaidos stambiesiems žvėrims ir 2 smulkiesiems.
Beje, įrengiant tvoras ar pralaidas, galvojama ne tik apie vairuotojų, bet ir apie gyvūnų saugumą. Daug pralaidų rekonstruojant ir naujai tiesiant kelius įrengiama ir varliagyviams.
„Atliekant įdiegtų aplinkos apsaugos priemonių stebėseną, nustatyta, kad žvėrys pralaidomis migruoja. Tiesa, stambesni žvėrys pralaida pradeda naudotis po 2-3 metų”, – sakė A. Tamolis.