Gegužės 7-11 dienomis Klaipėdoje pirmą kartą vyks trys Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (angliškas trumpinys – ITF) renginiai, kuriuose dalyvaus per 60 žmonių iš įvairių šalių.
Dokininkų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis, turėsiantis skaityti pranešimą apie dokininkų padėtį Klaipėdos uoste, sako negalėsiąs gražinti situacijos.
Dokininkų profsąjunga yra ITF narė nuo 1994 m., o Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) – nuo 1996 m. Tai, kad tokia galinga pasaulinė organizacija savo renginius organizuoja Lietuvos uostamiestyje, galima sakyti, yra mūsų šalies profsąjungų darbo įvertinimas. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, Klaipėdos profsąjungų atstovai sudarė darbo grupę. Didžioji organizacinių darbų našta užgulė ITF inspektoriaus, dirbančio Lietuvoje, ir LJS inspektoriaus Andrejaus Černovo pečius. Renginius finansuoja ITF ir Europos transporto darbuotojų federacija (angliškas trumpinys – ETF).
Kampanija prieš uostus
„Vakarų ekspresas” jau rašė, jog ITF dar pernai nusprendė rengti kampaniją ir prieš „patogius” uostus, panašią į prieš „patogias” vėliavas laivuose organizuojamą kampaniją.
Kol kas „patogūs” uostai dar neturi tikslaus apibrėžimo, jie dar nėra įvardinti. Jais galėtų tapti tie uostai, kuriuose pažeidžiamos dokininkų teisės į atitinkamo lygio užmokestį, į saugų jų darbą, į socialines garantijas. Esmė – kolektyvinių sutarčių su profsąjungomis, ITF narėmis, pasirašymas.
Kampaniją sudaro dvi dalys. Pirmoji skirta darbui su globalinėmis darbdavių kompanijomis, kurios turi savo operatorius įvairiuose uostuose. Bus siekiama suvienodinti atlyginimus ir darbo sąlygas jų padaliniuose. Šioje srityje darbas pradėtas nuo derybų su didžiųjų kompanijų atstovais. Čia pradžia jau padaryta, jau žinoma, su kuo ir kaip reikia derėtis. Jeigu tai padaryti nepavyks, neatmetama streikų ir boikotų galimybė.
Antra dalis – uostai, kuriuose nedirba globalinės kompanijos. Kadangi su kiekvieno uosto darbdaviais derėtis neįmanoma, todėl ši funkcija palikta ITF regionams. Čia aktyviausiai reiškiasi Baltijos regionas. Jis pirmasis ir Europoje, ir pasaulyje pradeda nagrinėti „patogių” uostų problemą seminare, kuris vyks Klaipėdoje.
Klaipėdoje – praktinis seminaras
Gegužės 7-9 dienomis Klaipėdoje vyks Baltijos šalių dokininkų seminaras, skirtas „patogiems” uostams. Jame dalyvaus dešimties šalių (Baltijos jūros uostų ir Norvegijos) dokininkų, ITF, kurios būstinė yra Londone, atstovai. Tai praktinis seminaras, kurio metu bus bandoma planuoti ir koordinuoti kampanijos prieš „patogius” uostus veiksmus.
Seminare bus kalbama apie tai, kuo skiriasi dokininkų padėtis įvairiuose regiono uostuose. Jūrininkai turi Tarptautinės darbo organizacijos (angliškas trumpinys – ILO), ITF nustatytus minimalius atlyginimus, t. y. ribą, kurios peržengti mokant mažiau negalima. Dokininkų atlyginimai ir darbo sąlygos skiriasi ne tik tame pačiame regione, bet ir viename uoste.
Europa yra suskirstyta į tris regionus: Baltijos jūros šalys ir Norvegija (problemiškas regionas, skirtumai dideli), Šiaurės jūros šalys su Prancūzija (situacija geriausia) ir Viduržemio jūros šalys.
Situacija Klaipėdoje vargana
Baltijos šalių dokininkų seminare pranešimą skaitysiantis Dokininkų profsąjungos pirmininkas V. Bendoraitis baiminasi, kad, atsižvelgiant į dabartinę dokininkų padėtį Klaipėdoje, Lietuvos uostas gali būti pripažintas „patogiu”. Iš 13 krovos kompanijų Klaipėdoje tik dvi turi profsąjungas ir viena – darbo tarybą. Darbdaviai nepageidauja, kad darbuotojai būtų profsąjungos nariai. Kompanijos vilioja viena iš kitos dokininkus žadėdamos didesnius atlyginimus.
Atlyginimai lyg ir didinami, tačiau nustačius naujas normas jie mažėja, dėl kolektyvinių sutarčių deramasi ilgai ir nepavyksta jų pasirašyti. Pasak V. Bendoraičio, jis baigia įsitikinti, kad tarp kompanijų gali būti karteliniai susitarimai nustatant atlyginimų lubas. Todėl Klaipėdos uostas gali atsidurti tarp nepatraukliųjų, prieš kuriuos bus vykdoma minėta kampanija.
Liepojos, Rygos uostų daugelyje kompanijų yra profsąjungos. Estijoje dokininkų profsąjunga išvaikyta, tačiau dabar jie prisijungė prie jūrininkų profsąjungos.
Posėdžiaus jūrininkai
Gegužės 9 d. Klaipėdoje posėdžiaus ir SCOCEEN, t. y. Rytų Europos ir Norvegijos jūrininkų profsąjungų komitetas. Jame dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Norvegijos ir Rusijos (žada atvykti ir iš Archangelsko, ir Murmansko) jūrininkų profsąjungų atstovai. Bus aptariama jūrininkų padėtis šiose šalyse, sunkumai, su kuriais jiems tenka susidurti.
Gegužės 10-11 d. posėdžiaus vadinamasis Baltijos komitetas, priklausantis ETF Jūrų transporto sekcijai. Baltijos šalių jūrų transporto profsąjungų komitetas, atstovaujantis dabar ir dokininkų, ir jūrininkų interesams, posėdžiauja kiekvienais metais. Beje, pirmas neoficialus šio komiteto susitikimas vyko Juodkrantėje 1993 m. Iš pradžių šis komitetas atstovavo tik jūrininkams, o ir dokininkams – tik kelerius pastaruosius metus. ITF komitetą pripažino 1997 m., ETF – 1998 m.
Rezoliucija dėl dempingo
Baltijos komiteto posėdyje bus aptariama ETF kampanija dėl jūrininkų įdarbinimo Baltijos šalių vėliavų laivuose. Darbo grupėse bus keliami ir atlyginimų klausimai atsižvelgiant į šalyje susidariusias sąlygas.
Bus svarstomas ir Šiaurės šalių profsąjungų susivienijimo rezoliucijos, nukreiptos prieš socialinį dempingą Šiaurės Europoje, projektas. Jo esmė – nevienodi jūrininkų, dirbančių laivuose tuose pačiuose vandenyse, atlyginimai. Pavyzdžiui, su „patogiomis” vėliavomis plaukiojančiųjų laivų kvalifikuoto jūreivio minimalus atlyginimas pagal ITF reikalavimus turi būti ne mažesnis kaip 1550 JAV dolerių, o Skandinavijos šalių laivuose jis yra daug didesnis. Manoma, kad tokiu atveju ir visų laivų, įplaukusių į tą regioną, jūrininkų minimalus atlyginimas turėtų būti didesnis.
Neabejojama, jog šiai idėjai labai priešinsis laivų savininkai ir darbdaviai. Kol kas yra parengti tik pirminiai šios idėjos įgyvendinimo pasiūlymai.
Be to, Baltijos komitete bus aptarta pernai organizuota kovos prieš „patogias” vėliavas savaitė, pateikti rezultatai, kas pasisekė, kas ne. Ko gero, Klaipėdoje bus paskelbta ir šiemet vyksiančios tokios savaitės data. Preliminariais duomenimis, ji turėtų būti organizuojama birželį.
Komitete bus pasisakoma ir profsąjungų teisės kolektyvinėms akcijoms klausimu. Pavyzdžiui, tokia kompanija kaip MAERSK turi ne tik laivų, bet ir lėktuvų bei kitas kompanijas. Jeigu akciją rengs jūrininkų profsąjungos, joms prireiks ir aviatorių, ir kitų profesijų atstovų pagalbos.