Sveikatos priešas – triukšmas

Tylą šiandien galima priskirti prabangai.

Mūsų kasdienybė pilna triukšmingų kaimynų, burzgiančių automobilių, muzikos, žviegiančių vaikų, žaislų, televizoriaus garsų, šunų staugimo. Kai šių garsų per daug, gali ne tik pakrikti žmogaus nervai, bet ir sutrikti klausa, širdies, skydliaukės veikla.

Didėjančiu triukšmo lygiu susirūpino ir specialistai. Prieš porą metų mūsų šalyje prie Vyriausybės sudaryta Triukšmo prevencijos taryba. O balandžio 25-oji yra paskelbta Tarptautine triukšmo supratimo diena.

Sukelia daug ligų

Triukšmo prevencijos tarybos atsakingasis sekretorius, Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktorius Erikas Mačiūnas „Klaipėdai“ sakė, kad tiriant triukšmo poveikį žmogaus organizmui yra atlikta nemažai mokslinių darbų.

Juose įrodyta, kad triukšmas, kaip lėtinis stresorius, veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, jau nekalbant apie neurozes, depresiją, psichikos ligas.

„Nuolatos veikiami triukšmo galime susirgti net triukšmo manija, kuri prilygsta alkoholizmui ir toksikomanijai, nes sukelia užsimiršimo, komforto iliuziją. Pavyzdžiui, žemų dažnių muzikos garsai pablogina deguonies pasisavinimą, todėl lengvai apsvaigstama“, – pasakojo E.Mačiūnas.

Sutrikdo miegą

Triukšmo poveikis sukelia ilgalaikes pasekmes sveikatai. Dažnai neatsižvelgiama į rekomendacijas, kaip apsaugoti sveikatą nuo triukšmo. Europoje atliktos studijos parodė, kad apie pusę visų Europos Sąjungos gyventojų gyvena zonose, kuriose neužtikrintas akustinis komfortas. Nustatyta, kad per 30 proc. ES gyventojų naktį yra veikiami triukšmo lygio, kuris trikdo miegą.

Tais atvejais, kai miego sutrikimai apsunkina fizinę, protinę ar socialinę saviraišką, jie tampa kliniškai pastebimi ir vertinami kaip sveikatos sutrikimai.

Nustatyta, kad miego sutrikimai didina miokardo infarkto riziką 1,6–2 kartus.

Prastėja atmintis

E.Mačiūnas nuogąstavo, kad labiausiai triukšmas veikia vaikus. Netgi tuos, kurie dar negimę.

Jeigu nėščiąją veikia aplinkos triukšmas, gali būti sutrikdyta vaisiaus raida.

Vaikai ne tik gyvena triukšmingoje aplinkoje, bet ir patys triukšmauja. Labiausiai žinomos triukšmo poveikio pasekmės yra klausos pažeidimas ir spengimas ausyse.

Triukšmas taip pat gali sukelti vaikų stresinę reakciją: padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas. Dėl triukšmo sutrikus miegui pablogėja vaiko vystymasis.

Triukšmas taip pat neigiamai veikia vaikų mokymąsi ir kalbos vystymąsi, gali neigiamai veikti vaikų motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, dėl triukšmo poveikio pablogėja atmintis, sumažėja galimybė atlikti sudėtingesnes užduotis.

Amerikos akustikų asociacijos pateikti faktai nurodo, kad net 25 proc. pamokų metu pateikiamos informacijos yra neįsisavinama dėl aplinkos triukšmo.

Kalčiausi – automobiliai

Dalį gyventojus veikiančio triukšmo sukuria transporto ar pramonės infrastruktūros – automobilių, traukinių, lėktuvų eismas, pramonės įmonės. Automobilių transportas yra pripažįstamas pagrindiniu triukšmo šaltiniu.

Žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugą nuo neigiamo triukšmo poveikio Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.

Siekiant valdyti pagrindinių infrastruktūrų triukšmą, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, yra įpareigota įvertinti aplinkos triukšmo mastą. Tuo tikslu triukšmo strateginio kartografavimo būdu yra nustatomi triukšmo lygiai, atitinkamų triukšmo lygių veikiamų žmonių skaičius prie pagrindinių kelių, geležinkelių, stambių oro uostų ir aglomeracijose. Pagal kartografavimo rezultatus turi būti parenkami triukšmo valdymo veiksmų planai. Taip valdomas triukšmas ir mažinamas jo poveikis žmogaus sveikatai.

Įgyvendinant minėtą direktyvą, šiais metais bus sudaryti Vilniaus ir Kauno, o 2008–2012 metais – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio strateginiai triukšmo žemėlapiai. Taip pat Lietuvoje šiais metais bus kartografuota apie 120 km pagrindinių kelių ruožų, kuriais per metus pravažiuoja 6 mln. automobilių.

Kaltina kaimynus

Kita dalis gyventojus veikiančio triukšmo yra buitinis triukšmas. Tai triukšmas, kurį sukuria socialinė žmonių veikla arba antisocialinis žmonių elgesys.

Remiantis Lietuvoje atliktų apklausų rezultatais, daugeliu atvejų pagrindiniu triukšmo šaltiniu žmonės nurodo kaimynus, žmonių lauke keliamą triukšmą, taip pat automobilių stovėjimo aikšteles.

E.Mačiūnas priminė, kad gyvenamuosiuose butuose skirtingu paros metu leidžiamas vidutinis garso lygis skiriasi.

Nuo 6 iki 18 val. leidžiamas 40 decibelų (dBA) (maksimalus – 55 dBA);

nuo 18 iki 22 val. iki 35 dBA (maksimalus – 50 dBA);

nuo 22 iki 6 val. iki 30 dBA (maksimalus – 45 dBA).

Tam, kad lengviau suprastume garso jėgos lygių reikšmes decibelais, specialistai pateikė keletą pavyzdžių.

Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB, kišeninį laikrodį – 20 dB, lapų šlamėjimą – 30 dB, šnabždesį – 40 dB, garsią kalbą – 70 dB.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.