Šiemet (tiksliau, šį mėnesį) Švedijos gamintojas „Volvo” švenčia 80-metį. Per aštuonis kompanijos gyvavimo dešimtmečius pasikeitė net kelios darbuotojų (ir „Volvo” pirkėjų) kartos, tačiau nekito pagrindinis kompanijos prioritetas: saugumas.
Yra principinių nuostatų, kurios nekinta. Viena tokių ir yra „Volvo” saugumo filosofija. Kompanijoje iki šiol šventai laikomasi jos įkūrėjų Asaro Gabrielsono ir Gustavo Larsono devizo: „Automobilius valdo žmonės, todėl pagrindinis „Volvo” principas – saugumas”.
Kompanijos aštuoniasdešimtmečio proga galima būtų apžvelgti jos nueitą kelią nuo nedidelės gamyklos iki visame pasaulyje žinomos „Volvo” prekės, garsinančios Švediją. Šiandien „Volvo Group” – vienas iš didžiausių pasaulyje sunkvežimių ir autobusų gamintojas, statybų technikos ir mechanizmų padalinys („Volvo Construction”), aviacijos pramonės komponentų padalinys („Volvo Aero”), įvairiausias finansines paslaugas teikiantis „Volvo Financial service”. Ir pagaliau – vandenų padalinys „Volvo Penta”, gaminantis ir remontuojantis variklius laivams: nuo nedidelių laisvalaikio katerių iki vandenynų lainerių. Būtent „Volvo Penta” prieš šimtą metų (1907-aisiais) padėjo pamatus visai „Volvo” įmonių grupei; pirmieji automobiliai su „Volvo” ženklu buvo pagaminti dvidešimčia metų vėliau, jų ratus suko „Penta” varikliai.
Pagaliau net nelabai svarbu, kad lengvųjų automobilių padalinys „Volvo Cars” nuo 1999-ųjų priklauso koncernui „Ford”.
Visus aštuonis dešimtmečius daug dėmesio „Volvo” skyrė patikimumui, komfortui, tačiau saugumas visada buvo dėmesio centre. Net ir šiais laikais, kai bemaž visi gamintojai saugumo sistemoms skiria ypatingą dėmesį (net ir Kinijos gamintojai siekia gaminti ne konservų dėžutes su ratais, o produkciją, vertą automobilio vardo – atitinkančią minimalius saugumo reikalavimus), „Volvo” pagrįstai gali didžiuotis neblėstančiu saugių mašinų įvaizdžiu.
Vienos markės mums asocijuojasi su galia, sportiškumu, kitos – su komfortu, trečios – su patikimumu. Aišku, yra ir „beveidžių”, nekeliančių jokių asociacijų… Daugybės žmonių sąmonėje „Volvo” ir toliau lieka saugumo etalonu.
Ne išimtis ir Ženevos parodoje debiutavę modeliai „Volvo V70” ir „Volvo XC70” (neseniai jie buvo demonstruojami Vilniuje vykusioje parodoje „BaltMotorshow 2007”): juose įrengtos specialios saugos oro pagalvės vaikams. Be to, ilgesnės šoninės saugos pagalvės (užuolaidos) bei atsparesnis gniuždymui kėbulas užtikrins bet kokio amžiaus mažųjų keleivių saugumą, ypač šoninio susidūrimo metu.
Beje, dar praėjusio amžiaus 1960-aisiais „Volvo” specialistai pasiūlė pirmąsias vaikiškas kėdutes, tvirtinamas priešingai važiavimo krypčiai.
Vienu iš svarbiausių saugumo išradimų per visą automobilių pramonės istoriją galima vadinti saugumo karkasą. Šis konstrukcinis sprendimas pradėtas naudoti „Volvo PV 444” modelyje 1944 metais. Ne mažiau svarbus ir kitas – daugiasluoksnis priekinis stiklas.
Dar vienas ypač reikšmingas saugumo užtikrinimo elementas – trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Juos kompanija „Volvo” pasiūlė 1959 metais. Kiek gyvybių per beveik pusę amžiaus jie išsaugojo – niekas nesuskaičiuos. Deja, daugybė Lietuvos vairuotojų ir keleivių vis dar ignoruoja… Bet tai jau kito straipsnio tema.
Tęsiant „Volvo” saugumo programos vystymą būtina paminėti specialių deformacijos zonų (absorbuojančių smūgio energiją) technologiją. Švedai ją pasiūlė dar 1966 metais. Šiandien deformacijos zonos ir kiek galima atsparesnis, nesideformuojantis „kokonas” – įprastas dalykas projektuojant ir gaminant visų klasių automobilius. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Volvo” automobiliuose naudojamas keturių (skirtingo standumo) markių plienas – taip siekiama, kad per susidūrimą deformacijos zonos maksimaliai sugertų smūgio energiją.
Speciali nuolat veikianti ekspertų grupė ketvirtą dešimtmetį tiria daugybę avarijų, į kurias pakliuvo „Volvo” automobiliai. Visa jų surinkta informacija keliauja tiesiai į „Volvo” mokslinių tyrimų centrą.
„Šiandien mūsų tikslas – visokeriopai padėti vairuotojui, kad niekas neatitrauktų jo dėmesio nuo kelio, kad nereikėtų nukelti rankų nuo vairaračio”, – aiškina „Volvo Cars” Saugumo centro direktorė Ingrid Skogsmo. Autoritetingas žurnalas „Automotive News”, įvertindamas visos komandos darbą, paskelbė Ingrid 2006-ųjų „Metų moterimi”.
Šiuolaikiniame pasaulyje gan dažnai būna, kad tokį pat išradimą (arba labai panašų) pasiūlo net kelios kompanijos. Ne taip svarbu, ką sukūrė „Volvo” inžinieriai, o ką iš tų svarbių atradimų jie pirmieji įdiegė. Pateikiame reikšmingiausių iš jų sąrašą.
1944 m. – kėbulo saugos karkasas.
1944 m. – daugiasluoksnis (nedūžtantis) priekinis stiklas.
1959 m. – trijų tvirtinimo taškų saugos diržai priekinėse sėdynėse.
1960 m. – prietaisų skydelis iš minkštesnių medžiagų.
1964 m. – pirmosios vaikiškos kėdutės, montuojamos priešingai važiavimo krypčiai, prototipas.
1966 m. – dviejų kontūrų stabdžių sistema.
1966 m. – susidūrimo smūgio energiją sugeriančios deformacijos zonos.
1967 m. – saugos diržai užpakalinėse sėdynėse.
1968 m. – priekinių sėdynių galvos atlošai.
1969 m. – inerciniai saugos diržai.
1972 m. – durų užraktai su vaikų apsauga (neleidžiantys atidaryti durelių iš vidaus).
1973 m. – susilankstanti vairo kolonėlė.
1974 m. – smūgio energiją absorbuojantys bamperiai.
1982 m. – plataus matymo kampo šoniniai veidrodėliai.
1984 m. – stabdžių antiblokavimo sistema ABS (Anti-lock Braking System).
1987 m. – saugos diržų išankstiniai įtempikliai ir vairuotojo saugos oro pagalvė.
1991 m. – konstrukcinė šoninio smūgio apsaugos sistema (SIPS – Side Impact Protection System).
1993 m. – tritaškiai inerciniai saugos diržai visiems penkiems keleiviams kaip standartinė įranga.
1994 m. – SIPS sistemos papildymas šoninėmis oro pagalvėmis.
1998 m. – WHIPS sistema, veiksmingai sauganti nuo sužeidimų kaklą ir galvą po smūgio į automobilio užpakalinę dalį.
1998 m. – viršutinės šoninės oro pagalvės („užuolaidos”).
2000 m. – vaikiškų sėdynių tvirtinimo sistema ISOFIX.
2000 m. – dviejų lygių saugos oro pagalvės.
2002 m. – sukuriamas nėščios moters bandymų manekenas.
2003 m. – intelektuali vairuotojo informavimo sistema IDIS.
2004 m. – sistema, įspėjanti apie kitą automobilį, esantį „nematomoje zonoje”.
2005 m. – budrumą praradusio vairuotojo įspėjimo sistema (koncepcinis kūrinys).
2006 m. – įspėjimo apie galimą susidūrimą iš priekio funkcija.
2007 m. – sauganti nuo susidūrimo važiuojant nedideliu greičiu (ir automatiškai stabdanti) „Volvo City Safety” sistema (koncepcinė).
2007 m. – antrosios kartos WHIPS sistema.
Kol kas beveik visos sistemos skirtos įspėti vairuotoją, padėti išvengti nelaimės arba bent jau sušvelninti jos pasekmes.
Tolesnėse saugumo specialistų vizijose – kurti sistemas, galinčias ištaisyti vairuotojo klaidas (stabdyti ir t.t.), taip užtikrinsiančias visišką saugumą keliuose. Istorija tęsiasi…