Iš papildomai išslaptintos Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagos aiškėja, kad šios institucijos vadovai galėjo daryti įtaką liustracijos procesams
Vakar Seimo kanceliarija išslaptino Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surinktos medžiagos paskutinę dalį. Joje esama jau anksčiau paviešintos informacijos, tiesa, šįkart ji kiek pakoreguota – iš tyrimo medžiagos išnyko viešai identifikuotų liudytojų pavardės. Tačiau dienos šviesą išvydę nauji duomenys leidžia manyti, kad VSD galėjo daryti įtaką liustracijos procesams.
Daugiau liudijimų
Visuomenei nebuvo atskleisti visi VSD veiklos tyrimo dokumentai. Seimo NSGK surinko daugiau nei 1,5 tūkst. puslapių medžiagos, tačiau išslaptinta tik maža jos dalis – 200 puslapių. „Išslaptinome visą medžiagą, kuri atitinka veikiančius įstatymus ir nesudaro valstybinės paslapties”, – teigė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Priminsime, kad praėjusį mėnesį buvo paviešinta apie 180 puslapių Seimo NSGK surinktos medžiagos. Šįkart išslaptintą medžiagą parengė speciali Seimo kanceliarijos ekspertų komisija. Išslaptinti ją V.Muntianą buvo įpareigojusi Seimo valdyba.
Papildomai į viešumą patekusioje medžiagoje pateikiami išsamesni liudijimai ir kelios naujos NSGK posėdžių stenogramos. Tačiau joje radosi ir „baltų dėmių”. Kai kurie anksčiau dokumentuose įvardyti asmenys tapo anonimais. Dabar vietoj kelių anksčiau minėtų vardų ir pavardžių yra įrašyta „Vardenis Pavardenis”.
Medžiagoje pateikiami VSD direktoriaus Arvydo Pociaus, jo pavaduotojų Andriaus Tekoriaus, Dainiaus Dabašinsko ir Dariaus Jurgelevičiaus, buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus bei Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Jurgio Razmos, Antano Valionio liudijimai. Taip pat išviešinti pernai Baltarusijoje žuvusio VSD pareigūno Vytauto Pociūno žmonos Liudvikos ir brolio Algio pasisakymai NSGK.
Duoti ar neduoti
Iš paviešintos naujos tyrimo medžiagos matyti, kad NSGK domėjosi ne tik verslo grupių įtaka aukštiems pareigūnams, politikams ir apskritai valstybės gyvenimui. Komiteto posėdžiuose buvo aiškinamasi ir VSD vaidmuo perduodant KGB surinktą medžiagą Liustracijos komisijai. Seimo nariai domėjosi, ar ši VSD žinioje buvusi informacija visada pasiekdavo Liustracijos komisiją, ar nelikdavo tik VSD vadovo žinioje.
Komitetui liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas A.Tekorius tikino, kad Liustracijos komisiją pasiekdavo tik ta medžiaga, kurią saugumo darbuotojai manė esant tinkama perduoti. „Į Liustracijos komisiją pateko tik ta medžiaga, kurią laikėme esant pakankama priimti spendimą – apsvarstyti klausimą dėl asmenų bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo”, – Seimo NSGK tvirtino A.Tekorius.
Jis taip pat prisipažino, kad buvo atvejų, kai VSD vadovui buvo tiesiogiai pateikiami dokumentai, susiję su liustracijos procesu. Pasak A.Tekoriaus, „kai kurie klausimai buvo svarstomi generalinio direktoriaus, ir M.Laurinkaus”.
Neigė kišęsis
Tačiau vėliau komitetui liudijęs buvęs VSD vadovas M.Laurinkus neigė buvusio kolegos žodžius, kad kai kurie liustracijos klausimai buvo svarstomi ir jo kabinete. VSD kūrimo metais M.Laurinkus teigė sulaukęs daugybės žmonių, norėjusių pranešti apie savo bendradarbiavimą su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Tačiau buvęs saugumo šefas tikino tokių reikalų niekada nesprendęs. „Iš karto užkirtau šį kelią, ir nė su vienu niekada nekalbėjau šia tema”, – komisijai pasakojo M.Laurinkus.
Jis teigė vėlesniais metais tik kartą nurodęs pavaldiniams patikslinti iš archyvo gautus dokumentus, susijusius su liustracijos procesu. „Daugiau neteko su tuo susidurti, nes jau nebedirbau”, – tikino M.Laurinkus.
Laikė susidorojimu
Mįslingomis aplinkybėmis pernai vasarą Baltarusijoje žuvęs saugumo pareigūnas V.Pociūnas ne savo noru paliko tarnybą Vilniuje. Taip NGSK liudijo jo artimieji.
V.Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė komitete tikino, kad vyras siuntimą dirbti į Baltarusiją vertino kaip tarnybinį susidorojimą. „Galiu visiškai atsakingai patvirtinti, kad šitą išsiuntimą į Gardiną jis išgyveno kaip tarnybinį susidorojimą”, – liudijo L.Pociūnienė.
Žuvusiojo artimieji taip pat tikino, kad V.Pociūnas jautė įtampą darbe. Jis buvo prasitaręs, kad nebesusitvarko su pavaldiniais. Žuvusiojo brolis Algimantas Pociūnas tvirtino, kad VSD net pasitaikė konfliktinių situacijų.
Kai V.Pociūnas sulaukė siūlymo vykti dirbti į Gruziją, žmona jam patarė kreiptis pagalbos į prezidentą Valdą Adamkų arba tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. Pasak L.Pociūnienės, tada vyras į tokius siūlymus numojo ranka sakydamas, kad prie prezidento neprieis, o apie A.Paulauską pasakė: „O tu manai, kad aš Paulauskui savas?”
Našlė prisiminė, kad išsiuntimo istorijos įkarštyje vyras neigiamai atsiliepė apie prieštaringai vertinamą premjero patarėją Albiną Janušką – apibūdino jį kaip pilkąjį kardinolą. Tiesa, iš pradžių V.Pociūnas buvo linkęs pasitikėti šiuo pareigūnu.
Tiek V.Pociūno našlė, tiek jo brolis NSGK teigė nieko nežinoję apie artimus žuvusio pareigūno ryšius su žurnaliste Joana Lapėniene.
Pastaroji taip pat yra liudijusi NSGK, tačiau jos liudijimai nebuvo išslaptinti.
A.Pociaus neatleido
Tyrimas dėl VSD veiklos Seime buvo pradėtas pernai, po mįslingos V.Pociūno žūties. Per tyrimą buvo atskleisti galimi korupciniai politikų, aukštų valstybės pareigūnų ir verslo grupių ryšiai bei jų įtaka valstybės gyvenimui.
Po NSGK tyrimo Seimas pritarė išvadoms, kad A.Pocius netinkamas vadovauti VSD. Saugumo vadovas parašė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau atleistas nebuvo. Procedūrą netrukus ketinama pakartoti.