Statybų verslu užsiimančios bendrovės nuolat turi laviruoti tarp brangstančių ir deficitu tampančių statybinių medžiagų. Kovo mėnesį stigo cemento. Balandžio pradžioje jo vėl atsirado, tačiau jau brangesnio, trečiadienį rašo dienraštis „Šiaulių kraštas”.
Statybininkai sako, jog gerokai iš anksto reikia užsisakyti plytų, apšiltinimo vatos ir kitų statybinių medžiagų. Prasidėjus statybų bumui vietiniai statybinių medžiagų gamintojai nebespėja tenkinti rinkos poreikių.
Pasak bendrovės „Šiaulių titanas” pirkimų skyriaus vadovės Liudmilos Zapalskienės, nusipirkti didelį kiekį paprastų silikatinių plytų yra didžiulė problema. Plytos deficitu tampa todėl, kad Lietuvoje šią statybinę medžiagą gamina tik dvi įmonės ir jos fiziškai nebespėja pagaminti visoms statybų bendrovėms reikiamo kiekio.
Palyginti su keletu pastarųjų metų, plytos pabrango 50 proc. Vidutinė mažmeninė plytos kaina Šiaulių statybinių medžiagų parduotuvėse yra apie 85 centus.
„Vidutiniškai objekte sunaudojame iki pusės milijono plytų. Tai nėra daug. Kiti objektai statomi iš blokų, gamybiniai pastatai – iš daugiasluoksnių plokščių”, – sakė L. Zapalskienė.
Sigitas Adomavičius, namų apšiltinimo bendrovės direktoriaus pavaduotojas, sako, jog didžiausias deficitas yra apšiltinimo vata. „Gelbsti ryšiai, užsakome ir gauname. Jei įmonė būtų naujai įkurta, problemų turėtume. Ir dabar, kai reikia labai didelio kiekio, užsisakome prieš mėnesį. Nes akmens vatą gamina vienintelė „Parok Lietuva” ir todėl susidaro deficitas”, – aiškino S. Adomavičius.
Prasidėjus intensyviam apšiltinimo darbų sezonui pristigs putų polistirolo. Be to, jis pabrango, mažmeninė kaina pakilo nuo 140 iki 180 litų už kubinį metrą. Brango ir akmens vata.
Bendrovės „Namų statyba” direktoriui Aivarui Mockui nerimą kelia nuo balandžio 1 dienos pabrangęs cementas. Cemento pabrangimas reiškia, kad kils visų gelžbetonio gaminių, plokščių, plytelių, perdangų, blokų, laiptų maršų, skiedinių, betonų kainos.
„Statybinių medžiagų kainos kyla, o užsakovai to nenori suprasti. Mes tampame įkaitais. Tą piliulę nurysime, pabaigsime objektus, nebankrutuosime. Bet pelnas sumažės, liks nuskriausti mūsų darbuotojai, nukentės ir vartotojas. Ir visi stebėsimės, kodėl taip kyla būstų kainos”, – A. Mockaus tokia situacija statybinių medžiagų rinkoje nedžiugina.
Kovo mėnesį rinkoje pastebėtas cemento deficitas buvo siejamas ne tik su bendrovės „Akmenės cemento” antrosios gamybos technologijos linijos remontu. Įmonė dar sausį iš anksto paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. cementas pabrangs 15-17 procentų. Cemento tona vidutiniškai pabrango 25 litais. Pakuotas cementas iki pabrangimo kainavo 268,57 lito, o dabar – 298,07 lito.
Populiariausio Lietuvoje palaido cemento (CM1 42,5N) tona pabrango nuo 207,68 lito iki 237,18 lito už toną.
„Cementas pabrango, nes brangsta žaliavos, kuras. Ypač brango iš Rusijos vežama anglis, kilo transportavimo kainos, brango iš Latvijos atsivežamas gipsas”, – teigė Artūras Zaremba, bendrovės „Akmenės cementas” generalinis direktorius.
Cemento vartojimas rinkoje auga – vien tik per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 29 proc. Pernai per pirmus tris mėnesius Lietuvoje sunaudota 124 tūkst. tonų, šiemet – 160 tūkst. tonų.
„Praktiškai visas cementas bus parduotas Lietuvoje. Tačiau mūsų galimybės per menkos patenkinti rinkos poreikį. Dabar mes patenkiname 80 proc. rinkos poreikių. 20 proc. rinkoje turi būti importuojamo cemento”, – sakė „Akmenės cemento” generalinis direktorius.
Artūras Zaremba teigė, jog balandžio 10 d., po kelių mėnesių remonto paleidus antrąją technologinę liniją, rinkai bus pasiūlyta dvigubai daugiau cemento. Nors jo pasiūla neviršys paklausos, didėjanti gamyba užtikrins nuolatinį tiekimą prekybininkams.
tikra tiesa 👿