Klaipėdai pasiūlyti trys sporto arenos modeliai

Vakar Klaipėdos savivaldybės specialistams, miesto Tarybos nariams bei žiniasklaidos atstovams pristatyta preliminari universalios sporto arenos galimybių studija.

Ją rengiančių VšĮ NPR ir bendrovės „Eurointegracijos projektai” specialistai pristatė tris būsimojo statinio alternatyvas.

Pasirinkus pirmąjį variantą, sporto arena veiktų tik varžybų ir renginių metu. Joje būtų 5,3 tūkst. stacionarių vietų, o esant reikalui jų skaičių būtų galima padidinti iki 7,5 tūkst.

Antruoju atveju vietų skaičius išliktų toks pat, tačiau greta sporto varžyboms, koncertams bei kitiems renginiams skirto statinio atsirastų ir nuolat veikiantis sporto bei laisvalaikio centras.

Trečiasis variantas daug kuo panašus į antrąjį, tik statinys būtų kiek didesnis. Pasak studijos rengėjų, jei būtų pasirinktas šis pasiūlymas, gali pritrūkti sporto arenai jau suplanuoto beveik 11 hektarų sklypo.

Pasirinkus pirmą arba antrą variantą, preliminari statinio kaina būtų apie 104 mln. litų. Trečiasis variantas – pats brangiausias. Preliminari tokio statinio vertė – apie 133 mln. litų.

Visais trim atvejais siūloma įrengti apie 2,5 tūkst. vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o greta arenos esančią teritoriją skirti parkui bei įvairioms žaidimų aikštelėms įrengti.

Galimybių studijos rengėjų įsitikinimu, Klaipėdai naudingiausia būtų pasirinkti antrąjį variantą. Pasak projekto vadovės Rūtos Kastanauskienės, vidutinio dydžio sporto arena, turinti nuolat veikiantį laisvalaikio ir pramogų centrą, kur kas geriau tenkintų miesto bei regiono bendruomenės poreikius, pati teritorija taptų gyvybingesnė, be to, būtų kur kas lengviau pritraukti privatų kapitalą.

Jau apsispręsta, kad sporto arena iškils teritorijoje tarp Baltijos prospekto bei Dubysos gatvės. Čia jai skirtas 10,8 hektaro ploto sklypas. Jau parengtas šios teritorijos detalusis planas, baigiami derinti žemės nuosavybės dokumentai.

Tačiau miesto Tarybos Strateginės plėtros komiteto nario Rimanto Cibausko nuomone, ši vieta tokiam statiniui buvusi pasirinkta neteisingai. Jo įsitikinimu, kadangi aktyviausi koncertų ir renginių lankytojai esą rajonuose gyvenantys žmonės, areną derėję statyti užmiestyje. Taip esą būtų galima išvengti spūsčių miesto centre. Be to, sakė R. Cibauskas, turint omenyje Klaipėdos potencialo augimą, areną derėtų statyti didesnę.

Vis dėlto šie politiko pasiūlymai vargu ar bus įgyvendinti. Pasak galimybių studijos rengėjų, pradėjus arenai ieškoti kitos vietos ir rengti naują detalųjį planą nebūtų spėta dar šiais metais pateikti paraiškos finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gauti.

Viską pradėjus nuo nulio, statybos pradžią tektų atidėti mažiausiai penkeriems metams, tad apie 2011 metais Klaipėdoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą beliktų tik pasvajoti.

Galimybių studiją ketinama parengti iki šių metų liepos 1 dienos. Ji miestui atsieis apie 200 tūkst. litų.

Lemiamą žodį, kaip atrodys būsimoji arena, tars miesto Taryba. Ji taip pat turės apsispręsti ir dėl jos valdymo modelio.

Priėmus šiuos sprendimus bus galima skelbti konkursą arenos techniniam projektui parengti bei teikti paraišką ES finansavimui gauti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.