Erkės – užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju – borelijomis, labiau myli moteris, nes joms dažniau įsisiurbia,- pastebi visuomenės sveikatos specialistai analizuodami duomenis. Pirmosios erkių aukos šiais metais – taip pat moterys.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, Kauno mieste nuo metų pradžios iki šiol Laimo liga susirgo 16 moterų ir tik du vyrai. Daugeliui moterų erkės įsisiurbė bevaikščiojant Panemunės šile ir Kauno marių apylinkėse. Pasak specialistų, erkės sugeba nepastebėtos įropoti po drabužiais ir ilgai, žmogui net neįtariant, siurbia jo kraują, nes kartu su seilėmis įleidžia nuskausminamųjų medžiagų
Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė sakė, kad borelijos, sukeliančios Laimo ligą, dažniausiai gyvena erkės žarnyne, todėl labai svarbu mokėti traukti erkę už galvos ir nesuspausti jos pilvelio. Priešingu atveju borelijos per žaizdelę bus tiesiog įšvirkščiamos į žmogaus organizmą. Parą ar dvi žmogaus kūne tūnanti erkė labai persivalgo ir gali pati atpilti žarnyno turinį į žaizdelę.
Pasak gydytojos epidemiologės, erkės tyko žmogaus (ar gyvūno), kaip savo maisto šaltinio, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Įsitaisiusi ant žolės stiebelio 10-20 cm nuo žemės aktyvi erkė gali valandų valandas lūkuriuoti tinkamos aukos. Aktyviausios maisto paieškos prasideda gegužę, kiek silpniau kartojasi rugsėjo mėnesį. Tuo metu skaitlingi erkių būriai išeina į medžioklę ir gerokai daugiau užregistruojama erkių platinamų ligų.
KVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, pernai per gegužės mėnesį, palyginti su balandžio, erkių buvo surinkta apie 7 kartus daugiau. Kauno teritorijoje erkių aktyvumo metu (05-05–06-20 suaugusių erkių skaitlingumo rodiklis) siekė iki 5 vieno kilometro maršrutui.
KVSC duomenimis, per 2006-uosius, palyginus su 2005 m., sergamumas Laimo liga Kaune padidėjo 1,2 karto, Kauno apskrityje – 1,5. Iš viso Kaune susirgo daugiau 385 žmonės, Kauno apskrityje – 524. Borelijos gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemą, širdies raumenį, odą, akis, sąnarius. Liga gydoma antibiotikais. Imunitetas neįgyjamas.
Erkinio encefalito sukėlėjai jau pirmomis minutėmis įsiskverbia į žmogaus organizmą, nes tarpsta erkės seilių liaukose. Per praėjusius, palyginti su 2005-aisiais, Kaune net 1,6 karto, Kauno apskrityje – daugiau kaip du kartus padaugėjo erkinio encefalito atvejų. 2006 m. erkiniu encefalitu susirgo 44 kauniečiai ir 143 Kauno apskrities gyventojai, dažniausiai vyrai..
Gydytojų epidemiologų teigimu, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, virusu sergančių ožkų ar karvių pieną, jo produktus. Persirgus imunitetas lieka visam gyvenimui, tačiau gali varginti sunkios pasekmės. Nuo erkinio encefalito patikimiausiai ir ilgiausiai (3-5 metus) apsaugo skiepai. Nuo kitų erkių platinamų ligų vakcinos nėra.
Specialistai tvirtina, kad gamtoje neišvengiamai daugėja erkių, nes ligos sukėlėjus patelė perduoda palikuonims. Erkių įsisiurbimo reikia pasisaugoti – einant į gamtą tinkamai apsirengti, naudoti repelentus, kas 1-2 valandas apžiūrėti drabužius ir kūną. Erkės gyvena ne kiekviename miške ar pievoje. Labiau mėgsta drėgmę, prieblandą bei lapuočių miškus. Ieškodamos žmogaus erkės migruoja vis arčiau jo – į kolektyvinius sodus, parkus, paplūdimius, kapines.
Būnant gamtoje ar jau sugrįžus būtina dažnai apsižiūrėti kūną.
KVSC gydytojai epidemiologai pataria poilsiauti saulėtoje vietoje, nepataria gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų. Radus įsisiurbusią erkę, kuo skubiau ištraukti. Būnant gamtoje traukimui panaudoti tankaus audinio arba popieriaus gabalėlį. Nelabąją suimti už galvos, kuo arčiau odos, traukti lėtai, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę”. Po to sustoti ir staigiu judesiu erkę ištraukti, įkandimo vietą dezinfekuoti – nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu. Sveikatos būklę stebėti, o atsiradus pirmiesiems ligos simptomams skubiai kreiptis į medikus.