Praėjusios savaitės pradžioje virtualiojoje erdvėje įsismarkavus lietuviškam virusui „Sandra”, kuris pridarė nemažai bėdų tiek kompiuterių naudotojams namuose, tiek įmonėse, padaugėjo nepageidaujamų laiškų, pranešančių apie įvairiausias virtualiąsias grėsmes.
Laiškuose, kuriuos įbauginti vartotojai uoliai peradresuoja bičiuliams, raginama neatidaryti vieno ar kito elektroninio laiško, neįtraukti į susirašinėjimo programų kontaktų sąrašą vartotojo vienu ar kitu slapyvardžiu ir t. t.
Tačiau, anot Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos rinkos priežiūros departamento Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjo Ryčio Rainio, tikėti šiais laiškais, juolab siųsti juos draugams neva linkint gero neverta.
„Šios žinutės neturi nieko bendra su virusu „Sandra”, kuris ir dabar gali kelti pavojų. Minėtieji pranešimai yra virusai-pokštai – „hoax” virusai”, – patikino R. Rainys.
Jo teigimu, „hoax” laiškelius – „spamo”, arba nepageidaujamų pranešimų, porūšį – lengva atpažinti iš kelių pagrindinių požymių. Paprastai laiško turinyje minimi garsių kompanijų pavadinimai, aprašomi baisūs viruso padariniai – pavyzdžiui, visiškas informacijos ar disko sunaikinimas. O esminis ženklas – tipiškas prierašas laiško pabaigoje: „Būsime labai dėkingi, jei šią informaciją išsiųsite kitiems” ar pan.
Deja, „Sandra” pokštų kategorijai nepriklausė. Dėl šio viruso, kuris, veikdamas kaip šnipinėjimo programa, registruoja duomenis apie vartotojo kompiuteriu vykdomus veiksmus ir juos persiunčia Šiaurės Amerikoje esančiai tarnybinei stočiai, RRT teko konsultuoti tiek pavienius vartotojus, tiek įmones.
Nors viruso sklaida sustabdyta – jis pašalintas iš interneto svetainės, kurios nuoroda buvo pateikiama „Skype” programa siųstose žinutėse, – potencialią jo žalą sunku įvertinti. Be sugadintų kompiuterio operacinių sistemų, kurias ne vienam smalsuoliui, pasinaudojusiam nuorodą į virusą, teks perinstaliuoti, rūpestį kelia ir konfidencialūs duomenys, kurie galėjo patekti į sukčių rankas.
Taigi susidūrusiems su virusu patartina ne tik pasikeisti elektroninės bankininkystės ir panašių paslaugų slaptažodžius, bet ir pasitikrinti kompiuterį antivirusinėmis programomis, kuriomis, kaip parodė dėl „Sandros” kilęs sąmyšis, Lietuvoje naudojasi palyginti nedaug vartotojų.
Anot R. Rainio, įtarimai, kad šio viruso platinimą organizavo lietuvių grupė, pasitvirtino. Nustatyti šiuos asmenis labai sudėtinga, nes internetas – kone beribė erdvė, tačiau ryšių specialistai bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir tikisi nustatyti kaltininkus.