Šiandien Maskvos Novodevičjės kapinėse bus laidojamas pirmasis Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas.
Klaipėdietis, buvęs SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Estijos Respublikoje 1991-1993 metais Sigitas Kudarauskas bičiuliavosi su B.Jelcinu.
Jiedu susipažino 1989 metais liepos 14-ąją Maskvoje, kai SSRS parlamentui pritrūko automobilių deputatams, vykstantiems į Prancūzijos ambasados priėmimą nacionalinės šventės proga.
Su švarku per petį
– Jūs važiavote į Prancūzijos ambasadą viename automobilyje su Borisu Jelcinu?
– Tuomet mes buvome vienodo rango – SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Aptarnaujantis personalas paklausė, ar aš neprieštarausiu, jei mane pasodins į vieną automobilį su Borisu Jelcinu.
Po iškilmių aš laukiau stotelėje troleibuso. Pro šalį ėjo Borisas Jelcinas. Gerai įraudęs nuo vyno, švarką persimetęs per petį. Pakalbėjome, atsisveikinome. Aš likau laukti troleibuso, o jis nuėjo pėsčiomis Maskvos gatvėmis.
Jį tuomet persekiojo. Kartą Jelciną buvo nustūmę nuo tilto į upę.
Gynė Baltijos šalis
– Jūs buvote susitikęs su Borisu Jelcinu 1991-ųjų sausio 13-ąją Taline?
– Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pamatęs mane Taline, nustebo: „O, ir tu čia”. Jelcinas į mane kreipėsi kaip į seną bičiulį. Jis nežinojo, kad aš esu Lietuvos Vyriausybės nuolatinis atstovas Estijoje.
Borisas Jelcinas į Taliną atvyko sausio 13-ąją padėti Baltijos šalims įveikti SSRS agresiją. Rytą po sausio 13-osios nakties įvykių mane išsikvietė tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Lenartas Meris, vėliau tapęs Estijos Respublikos prezidentu. Jis prašė sužinoti, ar galėtų į Taliną atvykti Vytautas Landsbergis, kad trys Baltijos šalys ir Rusija pasirašytų bendrus pareiškimus dėl SSRS agresijos.
Aišku, tuometinis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas negalėjo išvykti iš šalies. Todėl man teko garbė kartu su Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Anatolijumi Gorbunovu, Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Arnoldu Riuiteliu, Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Borisu Jelcinu pasirašinėti bendrus keturių valstybių dokumentus. Žinoma, aš tik pasirašiau, kad suderinau tekstą. Po to dokumentai buvo faksu perduoti Vytautui Landsbergiui. Jis savo parašą atsiuntė faksu.
Padėjo pažintis
– Borisas Jelcinas atvyko į Taliną su Maskvoje parengtais projektais. Man užkliuvo, kad pareiškimų projektuose buvo kalbama apie SSRS agresiją prieš sąjungines respublikas. Pasiūliau sudaryti darbo grupę iš visų šalių ir paderinti tekstą. Pareiškime neliko sąvokos „sąjunginės respublikos”. Dokumentą pasirašė keturios valstybės, pripažįstančios viena kitos suverenitetą.
Manau, kad tam daug pasitarnavo mano asmeninė pažintis su Borisu Jelcinu.
Taline priimti dokumentai padėjo sustabdyti ginkluotą sovietų agresiją Baltijos šalyse.
Priminė tautų teises
– Ar Jums teko vėliau pabendrauti su Borisu Jelcinu?
– Aš buvau Maskvoje Suvažiavimų rūmuose, kai vyko jo inauguracija į Rusijos prezidentus. Prasibroviau pro minią, paspaudžiau prezidentui ranką ir įteikiau suvenyrą.
Po to jis ėjo apsuptas būrio žmonių ir staiga sustojo: „Kur mes einame? Juk čia CK”. Borisas Jelcinas apsisuko ir nužingsniavo į priešingą pusę.
Esu jam rašęs laišką, kai pradėjo karą Čečėnijoje. Nežinau, ar jį gavo. Priminiau Rusijos prezidentui keturių šalių sausio 13-osios pareiškimą ir kiekvienos tautos teisę apsispręsti dėl nepriklausomybės.