Pasaulio spauda vertina Jelciną kaip nuoseklų laisvės Rusijoje gynėją

Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino mirtis – pagrindinė viso pasaulio laikraščių tema antradienį.

Publikacijų leitmotyvas yra istorinis B.Jelcino nuopelnas, kad jis nuvainikavo komunizmą ir gynė laisvę Rusijoje. Tai,Vakarų žiniasklaidos vertinimu, nusveria pirmojo nepriklausomos Rusijos valstybės vadovo klaidas.

„Borisas Jelcinas, – sakoma JAV dienraščio „The Washington Post“ redakcijos straipsnyje, – buvo labai prieštaringas žmogus, bet pirmiausia jis bus prisimenamas tik iš vieno vaizdo, kai stovėjo ant tanko T-72 priešais parlamentą 1991 metų rugpjūtį, atsisakydamas paklusti perversmui, kurį pradėjo mirštančios Sovietų Sąjungos gynėjai“.

„Tai pati tinkamiausia vieta, nuo kurios reikia pradėti bet kuriuos pirmojo demokratiško lyderio Rusijos istorijoje vertinimus – ypač todėl, kad jis gali būti ir paskutinis iš tų, kurie bus ten ateityje“, – pažymi dienraštis.

„The New York Times“, kito įtakingo JAV laikraščio redakcijos straipsnyje, pavadintame „Jelcino palikimas“, rašoma, kad tai buvo „iškilus veikėjas, atėjęs į valdžią ypatingu laiku. Michailo Gorbačiovo atvestas į valdantįjį politinį biurą (SSKP CK) prasidedant pertvarkai – ūkio struktūrų keitimui, kuris nesugebėjo išgelbėti šios sistemos“.

„Jelcinas pažadino maskviečius savo atvirumu ir paprastumu. Jo iššūkis komunistų partijai buvo mirtinas smūgis jos vadovybei, ir kai partijos lojalistai surengė pučą 1991 metų rugpjūtį, B.Jelcino kalba, pasakyta nuo tanko, sužlugdė maištą“, – rašo „The New York Times“.

Tačiau priduria dienraštis, „kaip prezidentas B.Jelcinas buvo pakantus korupcijai, susidorojo su 1993 metų sukilimu, įsakydamas tankams šaudyti į parlamentą, ir pradėjo žiaurią karinę kampaniją Čečėnijoje. Sandėriai, kuriuos jis sudarė, kad užsitikrintų perrinkimą 1996 metais, pakirto demokratiją, už kurią jis kovojo“.

Britų kairysis dienraštis „The Guardian“, primindamas B.Jelcino kelio į demokratinio judėjimo vadovybę gaires, vadina jį „gimstančios demokratijos Rusijoje didvyriu“.

„1990 metais, – pažymi laikraštis, – jis išstojo iš komunistų partijos. Sovietų kariuomenė užėmė 1991 metų sausį Lietuvos televiziją, mėgindama sužlugdyti Baltijos respublikų nepriklausomybės siekį“.

Tada, primena „The Guardian“, jis „paragino kariuomenę nevykdyti neteisėtų įsakymų ir įtikino daugumą Rusijos parlamento deputatų padaryti konstitucijos pataisą ir įvesti Rusijoje tiesioginius prezidento, kaip vykdomosios valdžios vadovo, rinkimus. O kai tų metų rudenį komunistai – griežtos linijos šalininkai paėmė M.Gorbačiovą įkaitu Kryme, B.Jelcinas užlipo ant tanko ir įkalbėjo jo sutrikusią įgulą nuslopinti perversmą“.

Apibendrindamas velionio Rusijos prezidento veiklą dienraštis rašo: „Galiausiai Jelcinas buvo kur kas veiksmingesnis, atlikdamas Sovietų Sąjungos griovėjo, nei Rusijos demokratijos kūrėjo vaidmenį“.

„Rusijoje yra daug dalykų, dėl kurių galima apgailestauti turint omenyje Jelcino prezidentavimą“, – pažymi redakcijos straipsnyje britų dešinysis laikraštis „The Daily Telegraph“, paminėdamas Čečėnijos karą, oligarchų įsigalėjimą ir rublio nuvertėjimą 1998 metais.

„Visa tai – rimti kaltinimai jo aštuonerius metus trukusiam valdymui, paaiškinantys, kodėl per viešąsias apklausas jis buvo nurodomas kaip nepopuliariausias lyderis nuo Nikolajaus II laikų“, – sakoma jame .

„Tačiau, pabrėžia laikraštis, – sutelkti dėmesį į šias klaidas – vadinasi, nepakankamai gerai įvertinti jo laimėjimus. Pasipriešinimas pučistams 1991 metais ir komandinės ekonomikos atsisakymas per vėlesnius dvejus metus buvo didelės politinės narsos aktai“.

„Po pirmojo subyrėjo Sovietų Sąjunga, vienas tironiškiausių darinių žmonijos istorijoje. Antrasis sugrąžino į Rusiją kapitalizmą, nors jis buvo chaotiškas. Komunistinė sistema buvo sutriuškinta, kad jau niekada nebesugrįžtų“, – sakoma straipsnyje.

Šveicarijos laikraščio „Le Temps“ vertinimu, „istorija prisimins iš Boriso Jelcino laikotarpio tai, kad jis paspartino komunizmo žlugimą ir Sovietų Sąjungos subyrėjimą, nepadaręs savo šalies iš tikrųjų demokratiška“.

„Ryškiausias vaizdas, išlikęs atmintyje, be abejo, bus tas, kai jis stovėjo ant tanko 1991 metų rugpjūtį ir pasipriešino pučui, kurio organizatoriai norėjo atkurti komunizmą. – rašo „Temps“. -Drauge lengvai pamirštama, kad po dvejų metų jis pats pasiuntė tankus prieš sukilusį parlamentą, kuris nenorėjo suteikti visų įgaliojimų prezidentui“.

Interviu šiam laikraščiui Šveicarijos vienas ekspertas Rusijos klausimais, vertindamas jo valdymo rezultatus, pažymi: „Vertinimas priklauso nuo to, kas jį daro. Vakarams jis buvo pirmasis demokratinės Rusijos prezidentas, kuris užtikrino kai kurias laisves, o per liberalizavimo procesą leido grįžti rinkos jėgoms“.

„Rusams, priešingai, jis tapo siaubingų metų, ekonomikos ritimosi žemyn, imperijos žlugimo simboliu. Jis – nacionalinio pažeminimo sinonimas. Šių požiūrių skirtumu motyvuojami dabartiniai nesusipratimai tarp Vladimiro Putino Rusijos ir Vakarų“, – sakė ekspertas.

Italijos „Corriere Della Sera“ rašo: „Jelcinas buvo drąsus žmogus, paskatinęs istorines permainas, kovotojas už laisvę, kuris kelerius metus rizikavo ir asmeniškai nukentėjo“.

„Tačiau Boriso Jelcino vaidmuo Sovietų Sąjungos ir Rusijos įvykiuose nebuvo vien tik toks. Kyla principinis klausimas: kas iš tikrųjų buvo Borisas Jelcinas?“, – retoriškai klausia laikraštis.

„Ar žmogus, kuris smogė paskutinį smūgį Sovietų Sąjungai, pirmasis Rusijos valstybės vadovas, kuris buvo išrinktas, ir pirmasis, savo noru atsistatydinęs. Ar populistas, godus valdžios, tas, kuris perdavė Rusijos turtus saujelei tuo pasinaudojusių oligarchų? Ar dar kaltas už karą Čečėnijoje, abejingas valstybės piktnaudžiavimų ir nacionalistinių protrūkių sugrįžimo stebėtojas?“, – rašo „Corriere Della Sera“.

„Vienintelis galimas atsakymas – Borisas Jelcinas per savo ilgą valdymą buvo visa tai vienu metu“, – pažymi italų dienraštis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.