Visuomeninis judėjimas „Metro sąjūdis”, kaip alternatyvą Vilniuje planuojamoms statyti tramvajaus linijoms, siūlo metro projektą. Šio judėjimo organizatorių teigimu, tramvajus sostinės transporto problemų neišspręs, o metro tai padaryti galėtų.
Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Metro sąjūdžio” narys Juozas Zykus, net Vilniaus bendrajame plane konstatuojama, jog tramvajaus projektas yra abejotinas ir nenaudingas. „Vilniuje transporto tik daugės, o tramvajus kamščių problemos neišspręs, nes tik dar labiau užkimš gatves”, – teigė J. Zykus.
Pasak jo, metro papildomų spūsčių nesukeltų, nes jo linijos eitų po žeme, į paviršių išlystų nebent sudėtingiausiuose ruožuose.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Kastytis Dundulis nuomonę, jog Vilniuje metro statybai yra blogos gruntinės sąlygos, vadino mitu.
„Požeminė erdvė Vilniuje gyventojų buvo įsisavinta dar prieš 150 metų, po sostine yra daug požeminių objektų”, – sakė K. Dundulis.
Jo teigimu, Vilniuje gruntinės sąlygos yra vidutinio sudėtingumo. „Tik kai kuriuose ruožuose, pavyzdžiui, šalia Neries upės ar senamiestyje sąlygos yra sudėtingos”, – tvirtino K. Dundulis.
Profesoriaus teigimu, Amsterdame, Kopenhagoje, Berlyne gruntinės sąlygos yra dar sudėtingesnės, tačiau metro šiuose miestuose sėkmingai veikia.
Kaip teigė Naujosios viešosios vadybos fondo direktorius Chorstas Klausas (Chorst Klaus), metro statyba sostinėje būtų brangesnė nei tramvajaus, tačiau visuomeninė metro nauda būtų daug didesnė. „Pagal „Metro sąjūdžio” parengtą metro galimybių studiją, kainos skirtumas tarp tramvajaus ir metro statybos turėtų atsipirkti per 4 metus”, – sakė Ch. Klausas.
„Vilniaus plane, skaičiuojant tramvajaus kainą, atsižvelgta tik į statybos kaštus. Mes, rengdami metro galimybių studiją, kreipėme dėmesį ir į žemės kainą, kelionės greičių skirtumą, kelio pralaidumą, stočių ploto panaudojimą, nekilnojamojo turto kainos pokytį šalia metro linijų ir kitus dalykus”, – tvirtino Ch. Klausas.
„Metro sąjūdžio” narys Virginijus Daukas sakė, jog kilometro tramvajaus linijos tiesimas kainuotų apie 120 mln. litų. Kilometro ilgio metro ruožo kaina – apie 125 mln. litų, jei naudojamas atviro kasimo metodas.
„Mes naudotume atvirą kasimą. Uždarą kasimą, kuris yra gerokai brangesnis, reiktų naudoti tik sudėtingiausiuose ruožuose, pavyzdžiui, senamiestyje, kad nebūtų pažeistas po žeme esantis kultūrinis paveldas”, – sakė V. Daukas.
Metro Vilniuje iniciatoriai teigia, jog pirmoji metro linija Vilniuje galėtų pradėti veikti po 12-15 metų. „Per 4 metus reikėtų susitarti su valdžia, gauti visuomenės palaikymą, dar 4 metai būtų skirti diskusijoms ir projektavimui ir 4 metų prireiktų statybai. Realiai galima kalbėti apie 12, gal 15 metų”, – sakė J. Zykus.
Paklausti, ar jau ieškojo kontaktų su naująja sostinės valdžia, „Metro sąjūdžio” nariai teigė, jog dar ne, tačiau jau yra ruošiamos metro galimybių studijos išvados, kurios bus pateiktos savivaldybei.
„Metro sąjūdžio” narių teigimu, Vilniuje metro linijos galėtų būti 20 km ilgio ir per miesto centrą sujungti sostinės pakraščius. Vėliau metro linijas būtų galima sujungti žiedu.
Susipažinti su metro galimybių studija ir pagrindinio metro transporto mazgo maketu bus galima parodoje „Resta 2007”.