Nesutvarkytas kiemas gražiam namui garbės nedaro

Pasistatėte ir įsirengėte jaukų namą? Nepamirškite tinkamai sutvarkyti ir jo aplinkos. Tvirta, bet kaimynų ir praeivių dėmesio pernelyg netraukianti tvora bei gražiai nušienauta žolė – tuo turi pasirūpinti kiekvienas naujakurys.

Tvoros

Tvoros, juosiančios individualių namų teritoriją, juokina, žavi, stebina ir graudina. Įvairiausių formų, aukščio, amžiaus medinės, metalinės, betoninės, plastikinės, savadarbės tvoros ir gyvatvorės puošia ir bjauroja miestų bei priemiesčių veidą.

Jeigu dar neapsisprendėte, kokia tvora turėtų apsaugoti jūsų namą nuo smalsių akių ir nekviestų svečių, pavaikščiokite po individualių namų kvartalus. Fantazijai ribų nėra. Vienaukščius medinius namukus kartais juosia už juos kone aukštesnės betoninės tvoros. Kelių aukštų namus milžinus apšepusios medinės tvorelės saugo nebent nuo įkyrių kaimynų vaikų. „Originaliai“ atrodo ir prabangaus namo išpuoselėtą teritoriją juosianti beveik permatoma vielinė tvora.

Pastebėta, kad rinkdamiesi tvorą žmonės vadovaujasi skirtingais motyvais. Vieni nori atsitverti nuo kaimynų, todėl tokiais atvejais renkasi kuo pigesnę tvorą arba tik jos dalį. Pavyzdžiui, nuo šalia esančio namo atsiribojama aukšta rąstine tvora, o kitur aplink sklypą sodinama gyvatvorė. Norėdami, kad tvora apsaugotų nuo įsilaužėlių, gyventojai renkasi daug brangesnes, bet patikimesnes betonines, mūrines tvoras.

Metalinė (metalo juostų, virbų) tvora, pasak specialistų, gali atlikti ir estetinę funkciją, jei išsirinksite puoštą įvairiais ornamentais. Tokia tvora ne taip bado akis kaip gelžbetoninė ir ilgiau laiko už medinę.

Medinė ar plieninė?

Kokios rūšies tvoros populiariausios – sunku pasakyti. Daugeliui vis dar prie širdies medinės. Jos pigiausios, tačiau kaip ir kiekvienam kitam lauke esančiam mediniam gaminiui reikia specialios priežiūros, reguliaraus atnaujinimo.

Metalinės tvoros (su betoniniais stulpeliais ar be jų) brangesnės – kvadratinis metras paprasčiausios vertikalių strypų tvoros kainuoja maždaug 150-300 litų. Jeigu norima tvorą papuošti ornamentais, kvadrato kaina gali kilti iki 400 litų ir daugiau. Nerūdijančio plieno tvoros dar brangesnės. Tačiau šios tvoros geros tuo, kad yra itin patikimos, ilgai laiko, reikia minimalios priežiūros.

Geriau tvora, o ne siena

Nors paprastai rekomenduojama tvorą rinktis pagal sklypo dydį – kuo jis mažesnis, tuo žemesnė turi būti tvora – ne visiems žmonėms tai rūpi. Dažniausiai renkamasi 0,6-1,8 metro aukščio tvoras. Prieš kurį laiką buvo madingos labai aukštos tvoros ir… betoninės.

Specialistų nuomone, jeigu labai norite savo sklypą aptverti betonine, plytine tvora, galite rinktis ne vientisą sieną, bet su metaliniais elementais. Tada tvora neatrodys griozdiška, negąsdins praeivių ir nevilios vagilių, manančių, kad neturtingiems žmonėms nėra ką saugoti betonine siena.

Gyvatvorė – gražus, nebrangus ir subtilus sprendimas. Tačiau ją nelengva užsiauginti, nuolat būtina prižiūrėti, kad netaptų panaši į apleistą krūmyną ir nedarkytų kiemo vaizdo.

Kaimynų nuomonės neklausia

Atsitverdami tvora gyventojai retai teiraujasi kaimynų, ar šiems netrukdys, pavyzdžiui, aukšta, aklina tvora. Dar rečiau prie jau esančios kaimynų tvoros derinamas savosios raštas.

Pagal iki 2004 metais priimto naujo Statybos techninio reglamento galiojusius reikalavimus norintieji statyti tvorą ant ribos su kitu sklypu turėjo gauti rašytinį kaimynų sutikimą. Jo negavus tvora privalėjo būti statoma šalia sklypų ribos. Anksčiau galiojo ir reikalavimas, pagal kurį šiaurinėje sklypo pusėje tvora galėjo būti tik ažūrinė, o jos kiaurymių plotas turėjo sudaryti 50 proc. viso tvoros ploto. Kitokia tvora šeimininkai galėjo apsitverti tik gavę notariškai patvirtintą artimiausių kaimynų sutikimą. Šiuo metu svarbu laikytis vieno reikalavimo – kad tvora būtų ne aukštesnė nei 1,8 metro.

Žolė

Žaluma, gėlėmis pražystantis pavasaris ir vasara nuosavų namų šeimininkus ir džiugina, ir vargina. Kad vejelė aplink sodybą būtų graži, ją būtina rūpestingai prižiūrėti ištisus metus, ypač gegužės-rugsėjo mėnesiais.

Pirmą kartą į sodininkams skirtą prekybos centro skyrių ar specializuotą parduotuvę užsukęs žmogus sutrinka nuo žolės pjovimo įrangos gausos. Ką rinktis – mechaninę, motorinę ar elektrinę vejapjovę? Kuo jos skiriasi? O gal užtektų žoliapjovės? Ką daryti su krūmeliais? Tokiais klausimais pirkėjai pastaruoju metu atakuoja sodo įrangos prekybininkus.

Skiriasi pagal paskirtį

Vejapjovėmis, žoliapjovėmis ir panašia technika prekiaujantys specialistai teigia, kad gyventojai nelabai taupo sodo įrangai. Net nedidelį žemės plotą turintieji neretai susižavi didelėms teritorijoms šienauti pritaikytomis galingomis ir brangiomis mašinomis. Manoma, kad jomis dirbti bus lengviau.

Anot gerą vardą pelniusiomis vejapjovėmis, žoliapjovėmis prekiaujančio pono Zenono, reikalingą techniką kiekvienas renkasi pagal poreikius bei finansines galimybes. Vejapjovės kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Brangiausios ir triukšmingiausios yra motorinės vejapjovės. Jos labiau tinka didesnėms (8-20 arų) žaliuojančioms teritorijoms šienauti. Pigesne ir tylesne elektrine vejapjove patogu pjauti žolę nedidelėje teritorijoje (1-5 arų), nes mašinėlė laidu sujungta su maitinimo šaltiniu. Tiesa, galima įsigyti vejapjovę su įkraunamu akumuliatoriumi. Tada laidas nereikalingas, vejapjove nušienausite didesnę namą juosiančią teritoriją.

Mechaninė vejapjovė, kurią reikia pačiam stumdyti, bus gera

pagalbininkė, kai šienaujamas plotas neviršija 0,5-1 aro. Tokios yra pigesnės už elektrines bei motorines, be to, nereikia papildomų išlaidų nei elektrai, nei degalams.

Geriau neskolinti

Kitos žinomų įmonių technika prekiaujančios firmos atstovas Ramūnas pataria rinktis pagal galingumą. Motorinių vejapjovių galingumas gali būti nuo 3,5 iki 7 arklio galių, elektrinių – vidutiniškai nuo 0,9 iki 1,6 kilovato. Svarbu ir pjovimo plotis – jis siekia iki 30-55 centimetrų. Siūlomos žolę susmulkinančios, į specialią talpyklą surenkančios arba tiesiog nupjaunančios ir į šonus išmėtančios vejos pjaunamosios mašinėlės. Nuo šių duomenų priklauso, kaip greitai nupjausite žolę ir kiek pastangų reikės įdėti į šį procesą.

Užmiestyje ar kaime sodybą ir nemažai žemės (20 arų ir daugiau) turintiems žmonėms gali būti pasiūlyta įsigyti nepigią savaeigę vejapjovę. Mažoms teritorijoms tokia netinka, nes ja sunku gražiai nupjauti veją, ypač kampus, kitas sunkiai prieinamas vietas.

Išmokti dirbti su sodo technika nesunku, ypatingos priežiūros jai nereikia. Tačiau, pasak pono Zenono, ilgiausiai vejapjovė laiko, kai ja naudojasi vienos šeimos nariai. Jeigu norite, kad mašinėlė laikytų dešimtmetį ir ilgiau, neskolinkite jos nemokšoms kaimynams. Jie gali ir ne tų degalų įpilti, ir bandyti šienauti ne tą teritoriją, kuriai mašinėlė pritaikyta.

Vejapjovė ar žoliapjovė?

Pasak pašnekovų, dauguma klientų neskiria vejapjovės nuo žoliapjovės. Pastarosios yra nebrangios, primena dalgius. Žoliapjovės pasižymi mažesniu – 1,0-1,5 arklio galių arba 0,5-1,2 kW – galingumu. Jomis lengva pjauti neaukštą žolę prie tvoros, takelių, tvenkinių, tarp krūmų bei kitose sunkiai prieinamose vietose.

Žoliapjovė gali pjauti trimis būdais – plastikine viela, metaliniais peiliais arba specialiu disku. Pirmoji pjauna tik šviežią sultingą žolę, peiliai įveikia ir sausą, tankią, aukštą žolę, plonytes krūmelių atžalas, trečiasis – diskas – gali nupjauti ir nestorus medžių kamienus. Žolės pjovimo mašinėlės neturi rinktuvų, tad nušienautą žolę, šakeles reikia surinkti patiems.

Įrangos nenuomoja

Vejos ar kiemo priežiūros technikos reikia ne visus metus, tad kartais pagalvojame – gal būtų galima vejapjovę ar žoliapjovę išsinuomoti? Kalbintų firmų atstovai teigė kol kas tokios paslaugos neteikiantys. Tačiau tokių planų yra.

Pasirūpinti savo žole tingintys arba negalintys namų bei sodybų šeimininkai gerai paieškoję gali susirasti sodininką, žmogų, už pinigus sutvarkysiantį privačią teritoriją. Tokias paslaugas neretai teikia gerą įrangą turintys ir papildomai užsidirbti trokštantys piliečiai. Paslaugų kaina paprastai priklauso nuo teritorijos dydžio, kartais – nuo jos lygumo, apželdinimo ypatumų. Už nelabai didelės teritorijos sutvarkymą gali tekti pakloti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.