Susisiekimo ministerijos patvirtintą Klaipėdos uosto investicijų programą stabdo į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai
Vienas pagrindinių Klaipėdos uosto ekonomikos šaltinių – sparčiausiai tarp Baltijos šalių didėjanti konteinerių ir ratinės technikos krova – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkciją skatina susirūpinti laivyba pietinėje uosto dalyje.
Uosto gylis turi tikti naujos kartos didesniems ir talpesniems laivams, bet efektyviau naudoti pietinę uosto dalį trukdo Botanikos draustinio ribos.
Pajėgumo rezervas
10 metrų gylis Malkų įlankoje, kur 1999 metais buvo pastatytas konteinerių terminalas, nėra pakankamas, mat nukritus vandens lygiui tenka riboti laivybą. Didesnio tonažo laivams, nei įplaukia dabar, būtinas 11,5 metro gylio kanalas.
Laivybos kanalui į Malkų įlanką gilinti KVJU numato skirti 16 mln. litų. Šie darbai neatsiejami nuo daug brangesnių darbų: konteinerių terminalo 143-osios krantinės ilginimo 100 metrų, naftos ir šiukšlių surinktuvo perkėlimo į Smeltės pusiasalį, naujos 144 krantinės statybos. Visa tai numatoma daryti 2007-2008 metais.
Naujoji krantinė būtų skirta ir komerciniams KLASCO poreikiams. Pasak bendrovės komercijos direktoriaus Vytauto Kauno, su partneriais sutarta dėl vaisių krovos, todėl KLASCO planuoja 2008 metais prie 144-osios krantinės pastatyti vaisių terminalą.
Kol kas uosto darbai pietinėje dalyje nepradėti. Rekomendacijas, ką čia galima daryti, turi pateikti Lietuvos energetikos ir Botanikos institutų mokslininkai.
Siūlo saugoti
Smeltės pusiasalio botanikos draustinis yra industrializuotoje teritorijoje, driekiasi pagal pusiasalio rytinę ribą. Kai kurie ten augantys augalai veša tik sausumos ir vandens sąlyčio juostoje.
Pietinį draustinio kraštą riboja Konteinerių terminalo teritorija, o nedidelė šiaurinė draustinio dalis yra Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje.
Vakarinė riba remiasi į Perkėlos gatvę, rytinė – į Malkų įlankos pakrantę. KVJU infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas LŽ patikino, kad direkcija skuba vienu metu atlikti kelis darbus: atlieka poveikio aplinkai ir geologinius tyrimus, organizuoja rangovų konkursą, mėgina gauti leidimą projektuoti.
„Liepą mokslininkai turėtų patikslinti Botanikos draustinio ribas. Manome, kad retų augalų augimvietės netrukdys statyti 470 metrų ilgio 144-ąją krantinę. Dėl kitų statybų problemų bus. Poveikio aplinkai išvadų draustinio riboms pakeisti neužteks, teks pradėti teritorijos planavimo procedūrą. Jei mokslininkų sprendimai bus nenaudingi uostui, vietoj tradicinės krantinės prieplaukas statysime vandenyje toliau nuo kranto”, – aiškino A.Kamarauskas.
„Kokios gali būti kalbos apie draustinio perkėlimą! Reikėtų ieškoti kitokių techninių sprendimų, kad statybos nepaveiktų saugomų vietų”, – kalbėjo botanikos mokslų daktaras Romas Pakalnis.
Darbai vėluoja
A.Kamarauskas pripažįsta, kad hidrotechniniams darbams uoste kliudo rangovų konkursų dalyvių ginčai teismuose, techninės kliūtys ir statybinių medžiagų trūkumas.
„Gegužės pradžioje derėsimės su rangovais. Garantijos, kad pavyks išvengti bylinėjimosi, nėra. Tačiau labiausiai darbus gali sugaišinti įlaido sienutės pirkimas, – sakė pašnekovas. – Europoje – uostų statybų bumas. Padėtis kritiška. Europoje tik dvi kompanijos priima užsakymus statyti uostus, o įvykdo juos tik po 49-50 savaičių.”
Verslininkai pagrįstai nuogąstauja: jei suplanuoti KVJU sumanymai šiemet žlugs, valstybės investicijos liks nepanaudotos, o privačios virs nuostoliais.