Dažnai verslo pardavimas suprantamas kaip vien tik finansinis sandoris, kuriuo vadovai realizuoja savo akcijų vertę. Tačiau tai yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Parduoti vienos iš kelių valdomų įmonių akcijas nėra taip sudėtinga, kaip perleisti vienintelį kurtą verslą.
Planuoti reikėtų ir savo asmeninį gyvenimą po verslo pardavimo. Esant versle yra susikuriamas tam tikras socialinis statusas. Vadovas nuolat jaučiasi reikalingas, dalyvauja susitikimuose, priiminėja sprendimus, atsakinėja į skambučius, keliauja. Kitą dieną telefonas nebeskamba, susitikimų grafikas tuščias, atsiranda begalė laisvo laiko, kartais pasijuntama nereikalingu. Dažnai žmogui tai gyvenimo apmąstymo laikotarpis.
Tokie procesai paveikia šeimą, draugus bei artimuosius, kurie pripratę prie buvusios kasdienybės. Todėl po minties parduoti, kita mintis turėtų būti, ką noriu veikti pardavęs verslą. Klausimų dar daugiau kyla, kai pagalvojama, ką reikės daryti su gautais pinigais.
Pinigai turi dirbti, todėl suprantama, juos reikia investuoti. Investicijų patarėjai teigia, jog investicijų pobūdis priklauso ne tik nuo prognozuojamo pelno, bet ir nuo asmens pomėgių, gyvenimo stiliaus, tikslų ir amžiaus. Kaip viena iš neretai naudojamų schemų gali būti tokia: visi gauti pinigai padalijami į keturias lygias dalis. Viena dalis skirta asmeninėms reikmėms, antra – šeimos saugumui (investuojama į labai saugias ir ilgalaikes priemones infliacijai padengti), trečia – investicijos į akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą bei kitas priemones keliems metams, kad užsitikrintų nuolatinius pinigų srautus pragyvenimui bei kitoms asmeninėms reikmėms. Ir paskutinė gautų pinigų dalis panaudojama naujam verslui steigti.
Vakarų valstybėse pardavę verslą verslininkai dažnai tampa verslo angelais arba rizikos kapitalistais. Taip jie investuoja ne tik savo pinigus, bet ir sukauptas žinias į naujai kuriamus verslus ar įmones su dideliu potencialu. Tapdami įmonės akcininkais jie nedalyvauja kasdieniame versle, o tiesiog mėgaujasi gyvenimu, įdarbintais pinigais ir jausmu, jog yra reikalingi ir gali perduoti savo patirtį. Tuomet verslas nebėra bemiegės naktys, nesuskaičiuojamos valandos nuolatinio darbo bei stresas. Verslas suprantamas kaip kūrybinis procesas, kuris duoda gražių vaisių. O be verslo egzistuoja ir asmeninis gyvenimas, kuriam taip pat reikia skirti laiko.
Be to, verslas Lietuvoje egzistuoja 16 metų. Keisis ir kartos, todėl tema, kam perduoti ir ar perduoti verslą, bus vis dažnesnė. Kinta ne tik verslo, bet ir socialinė aplinka, formuojasi tradicijos, keičiasi mentalitetas. Kai rinka kasdien darosi sudėtingesnė, keičiasi vartotojų reikalavimai, spaudžia konkurentai, verslo pardavimo idėja pasirodo patraukli. Mano nuomone, pardavusiam verslą atsiveria nuostabios galimybės realizuoti naujas idėjas, investuoti laiką, pinigus ir energiją ne tik į verslą, bet ir į sveikatą, mokymąsi, keliones.
Lietuvoje girdime, kad pardavę verslą žmonės daug keliauja, mėgaujasi laisvu laiku, rūpinasi savo sveikata ir artimaisiais. Tačiau dažniausiai žmonės, kurie verslą pardavė pakankamai jauni, vėliau sugrįžta kaip nepriklausomi savo srities konsultantai ar kuria naujus verslus. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, verslininkai kaip vieną iš motyvų parduoti verslą įvardija galimybę įgyvendinti naujas idėjas. Lietuva yra besivystanti šalis, todėl ir neišnaudotų galimybių dar yra labai daug.