Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos, siekdamos atkreipti žmonijos dėmesį į nesibaigiantį karą keliuose, balandžio 23–29 d. paskelbė pirmąja pasauline saugaus eismo savaite. Solidarizuodamiesi su pasauline iniciatyva, edukacinio saugaus eismo projekto „Eismo klasė” instruktoriai pradėjo savo žygį per Lietuvą.
Saugaus eismo specialistai jau ne pirmus metus perspėja, kad Lietuvoje per menkai rūpinamasi vaikų mokymu saugaus eismo klausimais. Oficialios mokymo programos mokyklose numato tik pusvalandį per savaitę, kuomet mokyklose vaikams pasakojama apie saugų eismą.
Šiandien oficialiai Lietuvos 5–8 klasių moksleiviams yra dėstomas vienintelis teorinis dalykas „Žmogaus sauga”, į kurį be saugaus eismo žinių įeina ir civilinė bei priešgaisrinė sauga. Šiems užsiėmimams per savaitę skiriama vos 0,5 valandos. 9–12 klasėse saugaus eismo mokymas iš viso nėra vykdomas. Retu atveju kai kuriose mokyklose 11–12 klasių mokiniai gali pasirinkti Kelių eismo taisyklių discipliną ir pasirengti įgyti vairuotojo pažymėjimą.
„Instruktoriai tokių pamokų metu specialiu automobiliu vaikams mokyklos kieme demonstruoja avarines situacijas keliuose, vaikai patys pradeda suprasti, kad negalima staigiai išbėgti į gatvę, nes net ir nedideliu greičiu važiuojantis automobilis gali nespėti sustoti”, – apie praktinių užsiėmimų privalumus pasakoja LR Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Pumputis.
„Eismo klasės” užsiėmimuose vaizdžiai aiškinama, kaip išvengti pavojų, saugiai elgtis gatvėje ir automobilio viduje, specialiai įrengtame automobilyje vaikams leidžiama pajusti staigaus stabdymo skirtumus prisisegus diržus ir be jų.
Tokio projekto, kokių dar reta Lietuvoje, naudą patvirtina ir pedagogai. Jie nurodo, kad praktinių saugaus eismo užsiėmimų mokyklose trūksta. LR Susisiekimo ir Švietimo ministerijų parengtoje saugaus eismo mokymų koncepcijos situacijos analizėje minima, jog tie mokiniai, kurie dalyvauja saugaus eismo renginiuose, geriau žino eismo saugumo reikalavimus.
Statistika nedžiugina
LR Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento duomenimis, pernai situacija keliuose buvo kiek sušvelnėjusi: 2006 m. buvo užfiksuota 1490 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai (palyginimui, 2005 m.– 1527), 593 įvykiai, kuriuose nukentėjo pėstieji vaikai (2005 m. – 644). Pastebima ir įvykių, kuriuose vaikai nukentėjo dėl savo neatsargumo, mažėjimo tendencija: pėstieji vaikai 2006 m. dėl savo kaltės avarijose nukentėjo 23% rečiau, o kituose įvykiuose – 16,6% rečiau.
Tačiau per tris 2007 m. mėn. padaugėjo eismo įvykių, kuriuose sužaloti ar žuvo automobiliuose buvę vaikai – šiemet įvyko 275 įvykiai, per tą patį 2006 m. laikotarpį bene dvigubai mažiau – 147. Dėl savo neatsargumo per 3 š. m. mėn. žuvo 3 vaikai (2006 m. – 1), sužaloti 78 (pernai – 43). Avarijų, kuomet nukentėjo pėstieji vaikai taip pat daugiau – 151 šiemet (palyginus su 84 pernai per pirmus 3 mėn.) Tiesa, per minėtą laikotarpį sumažėjo dėl savo kaltės nukentėjusių vaikų skaičius.
Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas ragina nesivadovauti vien skaičiais ir pastebi, kad vairuotojai ir toliau nėra atidūs mokyklų ir darželių teritorijose, vaikams trūksta ir tėvų dėmesio bei atsakomybės.
„Daugelis suaugusiųjų nesaugo savo vaikų ir neprižiūri, ar jie prisisega saugos diržus automobilyje, bei nemoko jų saugaus eismo pagrindų. Geras yra Norvegijos pavyzdys: ten pirmokai, ateidami į mokyklą, gauna kuprinę su atšvaitu, liemenę bei saugaus eismo instrukciją tėvams. Tad tėvai gali priminti vaikams saugaus eismo reikalavimus bei žino, kaip patiems saugiai vežtis vaikus automobiliu”, – apie suaugusiųjų įsitraukimo į saugaus eismo mokymus svarbą pasakoja V. Pumputis.
Per trejetą veiklos metų „Eismo klasės” instruktorių komanda jau aplankė per pusantro šimto šalies mokyklų, saugaus eismo praktiniuose užsiėmimuose iš viso jau dalyvavo per apie 3.300 ketvirtų klasių Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių regiono moksleivių.