Baltijos šalių ekonomika išbandoma rekordine augimo sparta

Naujausioje didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės ‚Nordea“ analitikų apžvalgoje „Baltic Rim Outlook“ teigiama, kad Baltijos šalių ekonominė plėtra dabar yra dar spartesnė nei per ankstesnį 1997 metų pakilimą. Plėtra yra tokia sparti, kad Latvijoje jau baiminamasi dėl ekonomikos perkaitimo ir lato devalvavimo. Tačiau analitikai tiki, kad Latvijos valdžiai pavyks suvaldyti padėtį ir sparti plėtra nesibaigs ekonominiu nuosmukiu. Lietuvoje ir Estijoje ūkio perkaitimo pavojų mažiau. Maža to, „Nordea“ prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ūkis augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Nepaisant didelės pažangos pastaraisiais metais, visas Baltijos šalių potencialas dar nėra išnaudotas. „Esame įsitikinę, kad artimiausiais metais augimas Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir toliau viršys ES vidurkį. Spartesnį nei vidutinį Baltijos šalių ekonominį augimą taip pat skatina geros perspektyvos Rusijoje, kuri nemažai išlošė dėl rekordinių naftos ir dujų kainų“, – teigia vyresnysis „Nordea“ analitikas Baltijos šalims, Rusijai ir Lenkijai Mika Erkkilä.

„Nordea“ analitikų teigimu, Lietuvoje šiemet ir 2008 metais infliacija išliks didžiausia per pastaruosius 9 metus ir sieks atitinkamai 4 ir 4,3 proc. Ekspertai konstatuoja, kad Lietuvoje greičiau nei kaimyninėse valstybėse stabilizavosi paskolų bei nekilnojamojo turto rinkos, kurios itin sparčiai stūmė vartojimą bei prisidėjo prie BVP augimo, tačiau tuo pačiu ir didino nesubalansuoto augimo ir infliacijos pavojus. Kita vertus, Lietuvos laukia akcizų didinimas bei eilinis energijos kainų šuolis, todėl infliaciniai procesai nesilpnėja. Maža to, ekspertai rekomenduoja reguliuojamų kainų kėlimo veiksmus atlikti kuo anksčiau, nes kitu atveju Lietuvos planai įsivesti eurą 2010 metais bus pernelyg optimistiniai.

Sumenkus ekonominei pusiausvyrai, Latvijoje sustiprėjo ekonomikos perkaitimo grėsmė. Ekonominio augimo tempas, kuris siekė dviženklius skaičius, palaikė aukštą infliaciją, labai didelį einamosios sąskaitos deficitą ir didėjantį įsiskolinimą. Infliacija pasiekė tokių aukštumų, kad šaliai teko atidėti euro įsivedimo planus. „Buvo nuogąstaujama dėl galimo lato devalvavimo. Tačiau, nepaisant šios grėsmės, manome, kad valdžios institucijoms pavyks išvairuoti ekonomiką į ramesnius vandenis ir išvengti Latvijos ekonomikos nuosmukio“, ¬– pažymi Mika Erkkilä.

Ekspertai sutaria, kad Estijos ir Lietuvos situaciją gerina šiose šalyse veikiantis Valiutų valdybos modelis, kuris neutralizuoja valiutos devalvavimo pavojų, tačiau sukuria palūkanų augimo riziką, sustiprėjus užsienio valiutos srauto judėjimui iš šalies.

Estijai greičiausiai pavyks rasti vietą minkštam ekonomikos nusileidimui, kadangi šalies ūkis artėja prie eilinio sulėtėjimo ciklo. Tikėtina, kad skolinimosi bumas jau pasiekė apogėjų, nekilnojamojo turto rinka taip pat turėtų atvėsti. Panašu, kad ekonominio nuosmukio grėsmės pavyko išvengti

Pirmą kartą į apžvalgą įtraukta Rusija lėtai, tačiau užtikrintai atgauna supervalstybės, turinčios nemažos įtakos pasaulyje, statusą. Artėjant rinkimams, Rusija sustiprėjo dėl aukštų pagrindinių šalies eksporto prekių – naftos ir kitų žaliavų – kainų pasaulinėje rinkoje. Vėl sparčiai didėja namų ūkių, kurie po 1998 m. rublio krizės prarado beveik visas santaupas, perkamoji galia.

„Dabar ekonomika mažiau priklausoma nuo galimo naftos kainų kritimo“, – teigia Mika Erkkilä. „Tačiau tai dar nereiškia, kad nebeliko jokių grėsmių. Susirūpinimą kelią politiniai įvykiai ir investicijų klimatas šalyje“.

Lenkijos ekonomika taip pat auga sparčiai, nors ir lėčiau nei 2006 m. Spartus augimas ir didesnė įtampa darbo rinkoje turėtų palaipsniui auginti palūkanų normas, nes tikimasi, kad centrinis bankas imsis priemonių infliacijos augimui pažaboti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.