Per Vilnių bei Kauną nuvilnijusi šiemetinė „Pravda viena minutė” penktadienį atkeliavo ir į uostamiestį.
Demonstruoti žiūrovams yra atrinkti 99 trumpučiai filmukai iš keliskart didesnio festivalio komisiją pasiekusio kūrinių skaičiaus.
Pasak festivalio organizatorės Indrės Viltrakytės, „Pravda viena minutė” į Klaipėdą atkeliauja nebe pirmą kartą, bet anksčiau filmukai nebuvo demonstruojami didelei auditorijai.
Uostamiesčio žiūrovai išvys ir savo kraštiečių kūrybą – į festivalio programą įtraukti klaipėdiečių Andriaus Ramanausko „Foto 2” bei Kazimiero Vilko „Atsikratyk blogybių”.
„Paties filmo idėja kilo dirbant – kas iš filmo ir matyti. Buvau labai laimingas, kai sužinojau, kad atrinko. Galvojau, kad pirmas blynas gali būti prisvilęs”, – sakė K. Vilkas, festivalyje dalyvavęs pirmąkart.
Sunkiausia, anot vaikino, jam buvo montuoti, o idėjų jis turėjęs ir anksčiau, tačiau tuomet neturėjęs kameros.
Tiesa, festivalio dalyvių fantazija nėra ribojama didelių techninių reikalavimų – filmuoti galima kad ir mobiliuoju telefonu.
„Festivalis yra galimybė jauniems kūrėjams pasireikšti, parodyti, ką moka. Čia nėra nei daug taisyklių, nei techninių reikalavimų, nei temų”, – sakė I. Viltrakytė, tikėdamasi, jog plačiajai uostamiesčio publikai pademonstruota festivalio programa kitąmet pritrauks dalyvauti dar daugiau šio krašto kūrėjų.
Beje, anot organizatorės, buvo rasta draugų iš užsienio, todėl kitąmet „Pravda viena minutė”, ko gero, jau bus tarptautinė.
Festivalis „gimė” 2005 metais Vilniuje. Jame dalyvauja patys trumpiausi filmai – trunkantys 60 sekundžių arba dar mažiau. Siekiant demokratiškumo dalyviams netaikomi jokie amžiaus, lyties, tautybės ar profesionalumo apribojimai. Vieno griežto reikalavimo esama – filmukuose gali būti naudojama tik savo kūrybos muzika arba tokia, kuriai naudoti yra gautas autorių sutikimas.
Pasaulyje gerai žinomas vienos minutės filmo formatas labiausiai paplitęs tarp neprofesionalų. Tokie filmukai iš autoriaus ir žiūrovo reikalauja nedaug pastangų ir laiko, tačiau sykiu toks formatas sudėtingas tuo, kad kūrėjui tenka labai koncentruotai ir efektingai išreikšti savo idėją, kad ji žiūrovui padarytų įspūdį. O žiūrovas turi būti aštraus žvilgsnio ir greito suvokimo.