Konsultacinės firmos „Sabelija” generaliniam direktoriui ir uostamiesčio Vadovų gurmanų klubo prezidentui Tadui Šatkauskui išsirinkti automobilį nėra labai paprasta.
„Mėgstu galingus automobilius, bet kaip transporto priemonė man reikalingas ne mažesnis nei keturių vietų, nes šeima yra iš keturių asmenų. Taigi pasirinkimas gana stipriai sumažėja. Galingas, patogus keturvietis – dažniausiai limuzinas, o jis neturi lankstumo, arba sportinis, kuris yra dvivietis”, – sako jis.
Rinkdamasis automobilius esate gurmanas?
Mano nuomone, kiekvienas žmogus, rinkdamasis automobilį, atsižvelgia į du dalykus – visiems jis yra susisiekimo priemonė, todėl turi būti patogus. Kitas svarbus svertas – automobilis yra aksesuaras. Kai renkuosi, gurmaniškumo yra tiek vienoje, tiek kitoje vietoje.
Mano dabartinis automobilis – sportinis sedanas. Jis keturių vietų, tačiau su galingu, beveik 300 arklio galių, varikliu. Aksesuaro funkcijas irgi atlieka, nes yra retas. Didesnio pravažumo „Infinity” yra tikrai gana daug, o šis – tos pačios šeimos narys, vienas iš mažiausių „Infinity” sedanų.
Kaip suradote ir išsirinkote būtent tokį automobilį?
Ieškodamas automobilio turėjau labai daug minčių, važiavau per salonus, žiūrėjau ir tikrinau, o šitą aptikau visai netyčia. Jis buvo brangesnis nei tikėjausi ir tuo metu buvau suplanavęs skirti lėšų, bet atitiko mano poreikius – sportinė pakaba, sportinis variklio tūris, galia didžiulė, o pats mažiukas, nesunkus. Gatvėje išsiskiria iš kitų. Salonas padarytas labai preciziškai, aukštos kokybės, ir skiriasi nuo Europos rinkai skirtų automobilių. Pamačiau, susidomėjau ir nusipirkau.
Pritartumėte minčiai, kad tarp vairuotojo ir jam skirto automobilio nuo pirmo žvilgsnio ar įsėdimo užsimezga ryšys?
Tikrai pritariu. Žmogui tai turbūt susiformuoja nuo vaikystės. Tikriausiai ne vienas žaislų parduotuvėje esame tėvams sukėlę skandalą, kad nupirktų kokį nors žaislą. Tą žaislą su džiaugsmu parsinešame namo niekam neduodami ir kelias dienas ar savaites su juo išlaikome tokį santykį.
Kai pamačiau šitą „Infinity”, buvau su žmona, ir grįždamas iš Vilniaus į Klaipėdą su ja tą automobilį aptarinėjau, uždavinėjau jai klausimus. Ji atsakinėjo atsakinėjo, o paskui man sako: „Ko tu manęs klausinėji, tu juk sprendimą jau priėmei.”
Kiek dėmesio skiriate automobilio saugumui?
Važiavimo saugumas, mano nuomone, yra svarbiausias dalykas. Stabdžiai, padangos yra visiems automobiliams svarbūs, saugos pagalvės yra visuose, maniškis irgi niekuo nenusileidžia. O pats saugumas priklauso nuo vairuotojo, jo budrumo. Manau, kad automobilių saugumo testavimas – daugiau rinkodara. Labiau priskiriu tai pastangoms parduoti, o ne tam, kad ten aš turiu saugiau jaustis. Automobilis turi ką turi, o visa kita priklauso nuo galvos, kuri yra ant vairuotojo pečių.
Stengiuosi neturėti tokių automobilių, kurie man būtų nepatikę ir būčiau jį laikęs tik kaip transporto priemonę, nes tokiame blogai jautiesi. Kai automobilis patinka, turi daugiau pasitikėjimo ir savimi, ir juo. Tie, kurie kelyje daro nesąmones – jų santykis su savo automobiliu toks, kad į nusispjauti, tai – tik kvailo savęs išreiškimo priemonė.
Vengtumėte važiuoti į oficialų susitikimą kokiu nors 15 metų senumo automobiliu?
Jei tai tik darbinis nuvažiavimas, arba tik iš darbo grįžti namo, o tas automobilis tvarkingas, tai kodėl gi ne. Bet į oficialų susitikimą nelabai norėčiau. Čia būtų tas pats, kas važiuoti su treningu. Jei esi kviečiamas, vadinasi, esi gerbiamas ir turi gerbti kitus. Geriau tada atvažiuoti su taksi arba paprašyti draugo, kad pavežtų. Bet nebūtų taip, kad nevažiuočiau į renginį, jei būtų tik senas automobilis.
Apie kokį automobilį svajojate?
Paskutiniu metu žiūrėjau italų „Maserati”. Rankomis surinktas, pusiau sportinis, pusiau sedanas, verslo klasės galingas automobilis. Tolesnė svajonė – anglų „Bentley”. Patinka ir dizainas, ir visa aplink jį sukurta mitologija.
Nesivaikote madų, ieškote ko nors reto ir išskirtinio?
Automobilis yra kaip bet kuris kitas daiktas – turi būti protingas kainos ir gaunamos naudos santykis. Natūralu, kad brangesniųjų gamintojai juos apipina tam tikromis legendomis, kad savininkas jaustųsi turįs asmeninį, jam skirtą. Už tokią sumą kaip „Maserati” galima nupirkti aukštos klasės mersedesą su daugybe priedų. Bet madų nesivaikau. Jei visi mano draugai perka BMW ar mersedesą, o aš irgi, vadinasi, jie man tai padiktavo. Jei perku tai, ko pats noriu, turiu daugiau laisvės, pasirinkimo, saviraiškos. Mados stabdo laisvę.