Naujausi duomenys byloja, jog tik devyniose šalyse iš visų 25 ankstesniųjų Europos Sąjungos (ES) narių mažėjo mirtimis pasibaigusių avarijų, kurias sukėlė girti asmenys, skaičius. Lietuva tarp jų neminima.
Šiandien prasidedanti pirmą kartą Jungtinių Tautų rengiama Pasaulinė saugaus eismo savaitė bei taip pat pirmą kartą balandžio 27-ąją pažymima Europos saugaus eismo diena pasitinkama ne itin optimistinėmis nuotaikomis.
Nors ir teigiama, kad kasmet Europos keliuose dėl alkoholio sukeltų avarijų aukų mažėja (nuo maždaug 57 tūkstančių 1995 metais iki 41 tūkstančio 2004-aisiais), tačiau Europos transporto saugumo tarnyba ETSC konstatuoja, jog kai kurios ES valstybės su neblaiviais vairuotojais kovoja nepakankamai.
ETSC pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį mirčių dėl vairavimo išgėrus nemažėja Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Ispanijos ir Vengrijoje.
Pagirta Čekija, kur dėl vairavimo išgėrus žuvusiųjų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo maždaug 12 procentų. Pažanga kovoje su neblaiviais vairuotojais pastebima ir Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Austrijoje bei Graikijoje.
Čekijos europarlamentaro Petro Duchono teigimu, teigiami poslinkiai jo šalyje pasiekti dėl ilgalaikės visuomenės švietimo kampanijos, kuria aiškinta, jog vairavimas ir gėrimas yra nesuderinami.
Šioje valstybėje nuo 1953 metų galiojanti maksimali leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0 procentų promilių. Be to, čia vairavimas išgėrus baudžiamas ir balais, o informacija apie juos pasiekia draudikus, tad prasižengusiesiems draudimo polisas kainuoja gerokai daugiau nei kitiems.
Praėjusį lapkritį Europos Parlamento Transporto komitetas rekomendavo visoms ES narėms nustatyti vienodą – 0 promilės – maksimalaus leistino alkoholio kiekio ribą pradedantiesiems ir komercinio transporto vairuotojams.
Pasak minėto komiteto narės Vokietijos europarlamentarės Renatos Somer, visų šalių atsakomybės už vairavimą išgėrus harmonizavimas sumažintų avarijų skaičių, kaip ir dažnesnės vairuotojų blaivumo tikrinimo akcijos. Šiuo metu daugumoje ES narių galioja skirtingos leistino alkoholio kiekio vairuotojo kraujyje normos.
2006-ųjų rudenį Lietuvos Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kuriomis pasiūlyta keleivinio bei krovininio transporto vairuotojams bei tiems vairuotojams, kurių stažas yra iki 2 metų, mažinti leistiną alkoholio kiekio kraujyje normą iki 0, 2 promilės.
Šiomis pataisomis buvo siūloma ir griežtinti atsakomybę už vairavimą išgėrus, tačiau šių metų sausį Seimas joms nepritarė.
Remiantis „Eurobarometro” apklausomis, 80 procentų europiečių palaiko atsitiktinio blaivumo tikrinimo keliuose akcijas, 73 proc. pritaria 0,2 prom. ar dar žemesnio alkoholio limito ribą jauniems vairuotojams. Beje, įdomu tai, kad net 36 proc. apklaustųjų negalėjo pasakyti, kokia yra leistina alkoholio koncentracijos norma jų šalyje.
2006 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 761 avarija (11,2 proc. visų eismo įvykių), t. y. neblaivūs vairuotojai padarė 117 avarijų mažiau nei 2005 metais. Šiuose įvykiuose žuvo 66 žmonės (33 mažiau), 1 151 buvo sužeistas (156 mažiau), tad ES teiginiai apie girtų vairuotojų aukas Lietuvoje yra šiek tiek netikslūs.
Klaipėdoje eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius, palyginti su 2005 metais, padidėjo – praėjusiais metais tokių avarijų būta 19 daugiau nei užpernai.