Smurto prevencijai parengta krūva priemonių, seminarų, leidinių, programų, – plyšauja švietimo „viršūnės”. Maža to, milijonų vertės priemonių bus dar daugiau. Tuo metu visų šių priemonių vykdytojai konstatuoja: smurto daugėja, amžius jaunėja, nusikaltimai žiaurėja.
Kokiais vaistais reikėtų gydyti žaibišku greičiu tarp jauniausių visuomenės narių plintantį smurto užkratą, „Vakarų ekspresas” teiravosi tėvų, pedagogų bei policijos pareigūnų.
Pašiurpino interpretacija
Nors oficiali statistika turėtų džiuginti – smurto tarp vaikų tiek uostamiestyje, tiek visoje šalyje mažėja – pedagogai ar tiesiog atsitiktiniai praeiviai vis dažniau tampa vos „įžiūrimų” ar atvirų agresijos ir žiaurumo scenų liudininkais.
„Perskaičiusi „Kliudžiau” ištrauką ir pakėlusi akis į klasę nustėrau. Man pačiai kaskart krūtinę užspaudžianti istorija ugdytinius, švelniai tariant, paveikė kiek kitaip. Pusė vaikų nuobodžiaudami abejingom akim klajojo po klasę, o likusieji trypdami kojomis ir audringai plodami staugė – taip tai valkatai ir reikia, užmušti jį!” – „naujoviška” interpretacija baisėjosi viena uostamiesčio pedagogė.
„Padėkite antrokėliui Sašai!” – vos ašaras tramdė žiaurios egzekucijos autobuse liudininke tapusi skaitytoja Raisa.
Moteris pasakojo negalėjusi abejingai stebėti, kaip keli paaugliai talžo ir spardo gležnutį pradinuką, ir pabandžiusi juos sudrausminti. Tuo metu kiti to paties autobuso keleiviai nutaisę abejingas minas užstoti mažojo nesiskubino. Laimei, į pagalbą moteriškei atskubėjo vairuotojas ir paauglius „iššvitrino” lauk. Pasirodo, antrokėlį tos pačios mokyklos penktokai prikūlė už tai, kad šis išdrįso savo pinigus pravalgyti, o ne jiems atiduoti.
Išeitis – gydyti šeimą
Nenuostabu, jei vos vakar nuosprendį literatūriniam herojui paskelbę paaugliai ryt pakartos uostamiestį pašiurpinusią šunelio egzekuciją, o nedrausminami mažieji „reketininkai” bendramoksliui vieną kartą smogs mirtiną smūgį. Deja, universalaus vaisto smurtui įveikti, anot praktikų, nėra. Aišku viena – gydyti reikia ne pasekmes, o priežastį.
Kiekvieną rugsėjį stebinti vaikų smurto proveržių paūmėjimą uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė tvirtina, jog prevenciniuose projektuose dažniausiai dalyvauja ne tie vaikai.
Anot jos, išlaikyti problemišką paauglį projekte – sudėtinga. Paprastai jiems niekas neįdomu. Kita problema – kadrai. Neretai su nusikalstančiais vaikais dirbantiems žmonėms trūksta kompetencijos bei atsidavimo. Be to, projektinė veikla – tik smurto ligos simptomus lengvinanti priemonė.
„Vienintelis veiksmingas vaistas – grįžimas į šeimą. Įvairioms programoms bei projektams skiriamas lėšas derėtų nukreipti šeimoms. Juk globos namai ar mokykla su krūva prevencinių priemonių neišaugins tauraus žmogaus”, – aiškino pareigūnė.
Grąžinti tėvus
Atsigręžti į šeimą ragina ir uostamiesčio mokyklų vadovai. Anot „Gabijos” mokyklos direktoriaus Audriaus Kurlavičiaus, realiems pokyčiams pagrindo kol kas nėra.
„Smurtas tebeklesti žiniasklaidoje, kompiuteriniuose žaidimuose ir, galų gale, čia pat – gatvėje. Griežtinti įstatymų, reglamentuojančių tėvų atsakomybę už savo vaikus, nesiskubinama. Smurtaujantys vaikai tebesimoko bendrojo lavinimo mokyklose, nors jiems derėtų įkurti atskiras įstaigas”, – komentavo A. Kurlavičius.
Anot jo, kovai su smurtu reikia nuoseklios strategijos, o ne pavienių skubotų sprendimų. Veiksmingiausias vaistas, A. Kurlavičiaus teigimu, būtų solidžios investicijos šeimos ugdymui. Tuo metu mokykla gali pasiūlyti tik užimtumą ir gerą pamokantį žodį.
Ne tik atsigręžti į šeimą, bet ir grąžinti tėvus į mokyklas ragina Lietuvos tėvų forumo (LTF) atstovai. Anot jų, programos projektai ir kitokios švietimo „galvų” siūlomos priemonės be tėvų pagalbos yra bevaisės.
„Smurto būtų mažiau, jei vaikai to nepatirtų šeimose. Be to, tėvai turi grįžti į mokyklas. Šiandien – atvedei vaiką į mokyklą, ir tuo tavo pareigos pasibaigė. O kas vyksta mokykloje, dažnas nė nesidomi”, – apgailestavo LTF atsakingasis sekretorius Gintautas Bukauskas.