isuotinis kainų kėlimas dėl pabrangusių išlaidų viešbučių sektorių šiemet turėtų aplenkti, teigia viešbučių atstovai. Tiesa, akylieji pastebi, kad viešbučių paslaugos brangsta kasmet, tačiau tai maskuojama sezoniškumu.
Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos vadovų teigimu, šiuo metu už kainų kėlimas aktualesnis yra turistų srautų didinimas ir sezoniškumo mažinimas.
Pajūrio viešbučių atstovai neneigia, kad jau nuo kito mėnesio arba birželio apgyvendinimo kainos kils. Tačiau priduria, kad toks pabrangimas vyksta kasmet, prasidedant vasaros sezonui.
Kai kurių viešbučių atstovai tikino, kad klientai su tuo apsipratę, nes paslaugos brangsta visame pasaulyje. Tiesa, viešbučio „Reval Inn” registratūros vadybininkė Irena Kabanova sakė sulaukianti nustebusių nuolatinių klientų klausimų dėl padidėjusių kainų.
Sezono metu kainos pakyla 20-30 proc. Kai kurie viešbučiai taiko lankstesnę kainų politiką ir pripažįsta, kad galutinė suma priklauso nuo užimtumo ir kliento lojalumo.
Vienbalsiai pripažįstama, kad kuo anksčiau užsakomas kambarys, tuo daugiau laimima. Daugelis turistų bei firmų apgyvendinimu vasarą pradeda rūpinti vos ne po Naujųjų metų, tad kai kuriuose didesniuose viešbučiuose liepos-rugpjūčio mėnesiais jau užsakyta daugiau nei pusė kambarių.
„Ne duonos kepaliukas”
Didžiausio uostamiestyje „Klaipėdos” viešbučio administratorė Viktorija Martinavičiūtė patikino, kad nuo gegužės 1-osios kainos pakils, nes nebebus taikoma ne sezonu metu galiojusi 50 proc. nuolaida.
Tad nuo kito mėnesio šiame viešbutyje pageidausiantys apsistoti klientai mokės pilną kainą – nuo 280 iki 1000 litų už kambarį.
Viešbučio marketingo vadovė Jurgita Maračkinaitė teigė, kad vasaros sezonui dėl kitokių priežasčių kainų didinti neketinama. „Tai ne duonos kepaliukas, kur ir keli centai, išaugus išlaidoms, yra svarbūs. Už kambarį klientai ir taip moka solidžias sumas”, – sakė ji.
Anot J. Maračkinaitės, vasaros kainos patvirtinamos metų pradžioje, o ar jas reikės didinti kitąmet – dėl pabrangusių komunalinių paslaugų, – paaiškės vėlyvą rudenį, pasibaigus sezonui ir paskaičiavus sąnaudas.
Kas slepiasi po žodžiu „sezonas”?
Palangos viešbučiuose sezoniškumo kaita kur kas akivaizdesnė. Jei uostamiesčio apgyvendinimo įstaigos savo interneto svetainėse aptakiai nurodo kainas už kambarį bei vengia pabrėžti, kiek ir kada jos didės, tai kurorte – tai akivaizdu.
Tiesa, Palangos viešbučių atstovai taip pat tikina, kad kainų padidinimas susietas tik su artėjančiu sezonu.
Viena nepanorusi prisistatyti viešbučio vadovė neneigė, jog kainos šiek tiek padidėja kasmet, ir ne tik dėl sezono. Nedidinti kainų esą neįmanoma, nes viskas brangsta, tad auga ir išlaidos. Tiesiog viešbučių atstovai kainų pakėlimą apdangsto žodžiu „sezonas”.
Tos pačios nuomonės yra ir Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė. „Natūralu, kad viešbučių kainos, nors ir nežymiai, 10-12 proc., bet kasmet didėja. Juk viskas brangsta” – sakė ji.
Kainų augimas piką pasiekia liepą. Anot direktorės, didžiausios kainos būna nuo liepos 20 dienos iki rugpjūčio pabaigos. Jei iki tol viešbutyje kambarį įmanoma gauti už 60-100 litų, tai minėtu laikotarpiu jos šokteli, ir pigiau nei už 150 litų kambario tikėtis nebeverta. Kai kur tenka suploti ir po kelis tūkstančius už naktį.
Vis dar „baltoji dėmė”
Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė nieko negirdėjusi apie kainų kėlimą dėl didėjančių išlaidų. Be to, kainų didinimas neplanuojamas sezono pradžioje, o tik šiam pasibaigus.
Anot prezidentės, dabar asociacijai aktualiau yra turistų srautų didinimas ir sezoniškumo mažinimas.
Dabartinė situacija, kai bendras apgyvendinimo vidurkis visoje Lietuvoje ne sezono metu tesiekia 46-47 proc., liūdina. Tik Vilniuje šis skaičius šokteli aukščiau 50-ies.
Tad siekiant, kad klientų apgyvendinimas išaugtų ir šaltuoju metų laiku, pajūrio viešbučiai, pasinaudodami ir struktūrinių fondų lėšomis, veiklą plečia į SPA, konferencijų paslaugas. Tai aktualu ir šaltą vasarą, kai taip pat sumažėja klientų srautai.
Kita veiklos kryptis – užsienio turistų viliojimas. Pasak prezidentės, tik mums patiems atrodo, kad Lietuva pasaulyje gerai žinoma, tačiau pasaulio žemėlapyje ji vis dar – baltoji dėmė.
„Šiems metams Vyriausybė per Turizmo departamentą marketingui skyrė 6 milijonus litų. Juokingai atrodome su tokia suma, kai kitos, ir labiau pasaulyje žinomos, šalys tam meta kur kas didesnes sumas. Pavyzdžiui, Danija šiemet tam gavo 20 milijonų eurų, ir vis tiek skundžiasi itin apkarpytu biudžetu”, – sakė E. Šiškauskienė.