Tiems, kurie ketina ilsėtis šalies kurortuose, šiemet atostogoms reikėtų atidėti didesnę sumą. Prognozuojama, kad maitinimo kainos nekils, tačiau nakvynė smarkiai brangs.
Dešimtine ar net visu pusšimčiu litų pakilusios nakvynės kainos būdingos visiems šalies kurortams. Štai Birštone, Turizmo informacijos centro direktorės Henrietos Miliauskienės skaičiavimu, nakvynės kainos viešbučiuose ir svečių namuose skiriasi nedaug. Už dvivietį kambarį viešbutyje sumokėsite 230-260 litų – tiek pat, kiek ir pernai. Pernai 120-150 litų kainavusi nakvynė svečių namuose šiemet kainuos 140-190 litų.
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Ala Valužienė teigia, jog šiame pajūrio kurorte nakvynės kainos pakilo vidutiniškai 10 litų.
Kaip vieną geriausių vietų apsistoti Valužienė nurodo neseniai atidarytus jaunimo namus. Čia keturvietis kambarys su nakvyne kainuoja 160-170 litų.
Tačiau turistinės klasės viešbutis – retas statinys tarp aukštos klasės viešbučių. Pasak Valužienės, turistinės klasės viešbučių verslininkai nenori imtis dėl sezoniškumo. „Visą tokį viešbutį turistai apgyventų gal 45 dienas per metus, kiek vidutiniškai ir trunka vasara. O išlaikyti viešbutį ir jo darbuotojus reikia ištisus metus”, – samprotauja pašnekovė.
Brangsta dėl investicijų
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis teigia, kad vienas veiksnių, padidinusių nakvynės kainas šiame kurorte – investicijos į viešbučių renovaciją. Keldami kainas verslininkai tikisi greičiau sulaukti investicijų grąžos. Dėl to sanatorijoje „Eglė” apsigyvenimo kaina pakilo keliais eurais. Nuo 70 iki 100 litų pabrango nakvynė kempinge dviviečiame namelyje. Tiesa, kainos svečių namuose nesikeitė: savaitgaliais nakvynė kainuoja 100-120 litų, darbo dienomis – 90 litų.
Kainos 50 litų padidėjo Nidos kempingo kambariuose. Jei už apartamentus pernai mokėta 300 litų, šiemet jie atsieis pusšimčiu daugiau. Tačiau kempingo direktorė Gitana Šestakovienė teigia, kad maisto bei teritorijos kainos nesikeis. Už vietą nameliui su ratais mokėsite 55 litus, palapinei – 15 litų, automobiliui – 15 litų, asmens mokestis – 20 litų.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro atstovė Viktorija Katėnaitė mano, jog lyginant praėjusio ir ateinančio sezono nakvynės kainas skirtumas neturėtų būti didelis. Katėnaitė spėja, kad privačiame sektoriuje pastogė asmeniui kainuos 30-40 litų, už atskirą gyvenamąjį plotą gali tekti mokėti 600 litų. Viešbučiuose, poilsio ir svečių namuose nakvynės kainos veikiausiai svyruos nuo 120 iki 500 litų.
Ne viskas brangs
Maitinimo sektoriuje tokių ryškių kainų pokyčių nėra. Kai kurie kurortai tikina, kad maisto kainos, lyginant su praėjusiais metais, apskritai nesikeitė. Anot Miliauskienės, dabar dienos pietūs Birštone kainuoja 6-10 litų. Ji mano, kad tokia kaina turėtų išsilaikyti ir vasarą.
„Maisto kainos Palangoje visai nesikeičia. Kava, kaip ir anksčiau, kainavo 2-4 litus, alus – 3-6 litus”, – tvirtina pajūrio kurorto Turizmo informacijos centro direktorė.
Didžiausios maisto kainos prognozuojamos Neringoje. Anot Katėnaitės, atsižvelgiant į pakilusias elektros, vandens, dujų kainas galima manyti, jog maistas pabrangs 30-40 procentų.
Druskininkų traukos objektas – Vandens pramogų parkas vasarą kainų didinti nesiruošia. Priešingai, jo rinkodaros ir pardavimo vadovė Ligita Rimgailienė žada nuolaidas pramogoms. Rezervuoti vietą iš anksto tai pat nereikės, mat vasarą vandens parke laukiama mažesnio žmonių srauto, nei šaltesniu metų laiku.
Mažai vietos
Nepaisant kylančių kainų manoma, kad kurortus aplankys daugiau poilsiautojų nei pernai. Į Birštoną atvyksta turistų iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio. Daugėja prancūziškai kalbančių poilsiautojų. Tačiau Miliauskienė sako, jog skverbtis į naujas rinkas neleidžia per menkos apgyvendinimo galimybės. Kitų šalių turistams prisistatyti Birštonas ketina tada, kai atsidarys daugiau sanatorijų ir viešbučių. Pernai kurorte lankėsi 25 tūkst. poilsiautojų. Kiekvienais metais jų padaugėja keliais tūkstančiais.
Daugiau apgyvendinimo įstaigų reikėtų ir Druskininkams, mat kasmet čia atvyksta 20 proc. daugiau turistų. Tačiau miestą supa miškai, o tai kliudo plėtrai.
Kasmet 800 tūkst. turistų sulaukiančiai Neringai taip pat nepakenktų daugiau apgyvendinimo vietų, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Tačiau Katėnaitė sako, jog nė vienas gatvėje nakvoti nelieka. „Vietų galėtų būti daugiau, tačiau jų greitai neatsiras, nes viešbučių mažėja. Vienas jų buvo uždarytas pernai”, – sako pašnekovė.