Socialiniai darbuotojai tampa medikų kolegomis

Gydymo kokybė neretai priklauso ir nuo ligonius kankinančių problemų sprendimo.

Socialinis darbas Lietuvoje – dar palyginti nauja, besivystanti veiklos sritis. Ji atėjo ir į medicinos sistemą. Dabar jau sunkiai įsivaizduojamas poliklinikų, kitų gydymo įstaigų darbas be medikų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimo.

„Norint suteikti kvalifikuotas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams ir jų artimiesiems, pagerinti jų gyvenimo kokybę, komandoje turi būti ir socialinis darbuotojas”, – teigia Šilainių poliklinikos mokymo ir programų vadybininkė Ramutė Rimkienė.

Socialiniai darbuotojai renka informaciją apie ligonių socialines problemas ir aplinką, rūpinasi jų gydymu, ligonius ir jų šeimos narius konsultuoja apie pagalbos priemones.

Taip pat dirba su pacientų tarpusavio pagalbos grupėmis, gali atstovauti ir ginti jų interesus įvairiose institucijose bei organizuoti juridinę pagalbą.

Šilainių poliklinikoje kovo-balandžio mėnesiais buvo atliktas tyrimas: aiškintasi pacientų nuomonė apie jiems teikiamų paslaugų kokybę, slaugos ir socialinių darbuotojų darbo organizavimą.

Per 97 procentus apklaustų pacientų tvirtino, kad slaugytojos reikalingos. Jie patenkinti slaugytojų rūpestingumu, slaugos paslaugomis. Socialinius darbuotojus žinojo mažiau ligonių – 64 proc. apklaustųjų. Ir tik 5,7 proc. teko su socialiniais darbuotojais bendrauti.

„Nors socialinių darbuotojų profesija dar labai jauna, bet mūsų poliklinikoje radusi savo vietą. Socialiniai darbuotojai kartu su bendruomenės slaugytojais padeda išspręsti įvairias pacientų problemas. Dabar mūsų slaugomi ir globojami pacientai bei jų šeimos nariai gauna kokybiškesnes ir įvairesnes paslaugas poliklinikoje bei savo namuose”, – pasakoja Ramutė Rimkienė.

Apie socialinių darbuotojų ir slaugos specialistų bendradarbiavimo sveikatos priežiūros sistemoje perspektyvas, šio darbo problemas specialistai diskutavo Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro Socialinio darbo katedros surengtoje konferencijoje.

Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro absolventė Danutė Čibirauskaitė mano, jog socialinių darbuotojų pagalba labiausiai reikalinga sergantiesiems infekcinėmis ligomis: hepatitu, meningitu, tuberkulioze, taip pat ir infekuotiesiems ŽIV, sergantiesiems AIDS.

„Priklausomai nuo šių ligų specifikos, gydymas trunka nuo 12 dienų iki pusės metų, tenka ilgesniam laikui palikti įprastą aplinką: namus, darbą, studijas. Šie žmonės susiduria ne tik su ligos sukeltu fiziniu skausmu, bet patiria ir psichologinį stresą. Be to, dalis infekcinių ligų skyrių pacientų priklauso socialinės atskirties grupėms. Tai benamiai, narkomanai, socialiai apleisti vaikai ir kt. Jiems itin reikalinga socialinio darbuotojo pagalba”, – tvirtina D.Čibirauskaitė.

Violeta Gustaitytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.