Piliavietėje – „praktinės“ istorijos diena

Miesto gimtadienio proga šeštadienis Klaipėdos piliavietėje buvo paskelbtas amatų diena.

Čia susirinkę klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo progą nemokamai aplankyti Pilies muziejų, vyko įvairūs žaidimai, varžybos, linksmino folkloro ansambliai „Kuršių ainiai“ ir „Senoliai“.

Tačiau, kaip teigė viena iš organizatorių Diana Našutinskaitė, Lietuvininkų muziejaus Ryšių su visuomene ir rekreacijos skyriaus vedėja, pagrindiniai renginio akcentai buvo amatai, įvairūs žaidimai ir miesto antspaudo gaminimas.

Renginio organizatoriai teigė, jog buvo stengtasi pademonstruoti tuos amatus, kurie klestėjo prieš keletą šimtmečių Klaipėdoje.

„Pynimas, medžio drožyba, gintaro apdirbimas buvo bene pagrindiniai amatai Klaipėdoje. Miestas taip pat labai garsėjo savo metalo apdirbimu“, – pasakojo organizatoriai. Svarbiausia, jog amatininkai suvežė ne tik parodyti ir parduoti savo darbų, norintieji galėjo ir patys išbandyti klumpių drožimo įrankių aštrumą, molio kietumą ir teptuko lengvumą. Labiausiai išbandyti įvairių amatų veržėsi jaunoji karta, o neišdrįsusieji pirko jau pagamintus daiktus.

Patys amatininkai teigė, jog norinčiųjų pramokti ar bent jau pažiūrėti, kaip tautodailininkai gamina Klaipėdos miesto jubiliejines monetas, klumpes, neria vašeliu ar tapo, ir čia pat vietoje nusipirkti patikusių gaminių buvo nemažai.

Pasak organizatorių, jų tikslas ir buvęs supažindinti žmones su miesto istorija, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai parodyti, kuo ir kaip klaipėdiečiai gyveno prieš daugybę metų, ką veikė.

Pasitikrinti savo istorines žinias ar sužinoti ką nors nauja susirinkusieji galėjo ir įvairių istorinių žaidimų metu: reikėjo aprengti viduramžių klaipėdietį, pastatyti pilies bokštą, pačią pilį, sudėlioti Klaipėdos herbą ir atpažinti istorines Klaipėdos vietas.

Pralaimėjusiųjų čia nebuvo – nepaisant kai kurių dalyvių nepasitikėjimo savo žiniomis ir sutrikimo net prie Klaipėdos herbo dėlionės, visi buvo apdovanoti Klaipėdos muziejų plakatais ir atvirukais.

Kitas labai svarbus renginio akcentas – senojo miesto antspaudo gaminimas. Išbandyti tokią atrakciją bei parsinešti namo dokumentą, antspauduotą Klaipėdos herbu, panoro beveik visi. D. Našutinskaitė žadėjo, jog tokie iš tešlos gaminti antspaudai išsilaikys daugybę metų.

„Užantspauduotus dokumentus galėsite net anūkams kaip palikimą palikti, – juokavo organizatorė. – Šis senasis Klaipėdos antspaudas galiojo XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje, o tokia antspaudavimo priemonė – tešla – yra lengvai pasigaminama ir todėl dabar daug žmonių gali tai išbandyti. Tiesa, pirmieji antspaudai buvo iš vaško, tačiau jau XVII amžiuje net 30 Lietuvos miestų antspaudavo tokia tešla ir ji tikrai gerai laikosi, o archyvuose tokių antspaudų neradom tik todėl, kad kandys suėdė“.

Jūratė Klusaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.