Abstinencijos kamuojamo vyro užpulta socialinė darbuotoja priversta pusmetį gyventi kankinama klausimo, ar ji neužsikrėtė gyvybei pavojinga liga.
Toks incidentas dar kartą išryškino problemą, kad socialinės darbuotojos, lankančios rizikos šeimas, pačios rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe.
Nudraskė rankas
Klaipėdos Vaiko krizių centro socialinės darbuotojos Judita Bielytė ir Oksana Ušparaitė, apsilankiusios į rizikos grupę įtrauktoje šeimoje, norėjo išsiaiškinti, kodėl vaikas nelanko mokyklos.
Tačiau toks apsilankymas nepatiko vaikų mamos sugyventiniui.
„Jį dažnai rasdavome namuose išgėrusį, miegantį. Kartais jis mus iškoneveikdavo, tačiau smurto protrūkio nesame sulaukusios. Šįkart, matyt, jį kamavo abstinencija, nes buvo labai irzlus, mus keikė necenzūriniais žodžiais. Galiausiai pradėjo stumdytis, puldamas man smarkiai subraižė rankas. Tikiu, kad jei būtų turėjęs kokį aštrų daiktą ir jį būtų paleidęs į darbą”, – pasakojo nuo smurtaujančio alkoholiko nukentėjusi J.Bielytė.
Socialinės darbuotojos patyrė šoką. Jos kreipėsi į policiją ir medikus. Šie dezinfekavo žaizdas ant J.Bielytės rankų.
Tačiau mergina labiausiai baiminasi, kad ji nebūtų užsikrėtusi pavojinga liga.
„Tas vyras asocialus. Jis pragyvenimui užsidirba rinkdamas šiukšles sąvartyne. Nežinau, ar jis neserga kokiu hepatitu, ar nėra infekuotas ŽIV. Buvo tiesioginis kraujo kontaktas. O jis visas apšašęs, pirštai tarsi apipuvę. Tikrai bijau dėl savo sveikatos”, – nerimo vakar neslėpė J.Bielytė.
Medikai tik po pusės metų galės atsakyti, ar mergina tikrai neužsikrėtė jokia liga. Iki tol jos laukia dar trys kraujo tyrimai.
Skiepija nuo gripo
Socialiniai darbuotojai apie sveikatos ar gyvybės draudimą gali tik pasvajoti.
Jie kasdien susiduria su atvira tuberkulioze, hepatitu B ir C sergančiais, ŽIV infekuotais žmonėmis, narkomanais, alkoholikais, psichiniais ligoniais.
Tačiau nuolat užsikrėsti baisia liga rizikuojantys socialiniai darbuotojai nemokamai skiepijami tik nuo gripo.
„Socialiniai darbuotojai nėra įtraukti į sąrašą tų specialistų, kurie darbe patiria riziką. Todėl niekur nėra numatyta darbuotojus skiepyti nuo pavojingų ligų, papildomai apdrausti. Tam neskiriama ir pinigų. Jei socialinės įstaigos turi laisvų lėšų, gali nuspręsti, ar juos skirti socialinių darbuotojų saugai gerinti”, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Tačiau atliekamų pinigų socialinės įstaigos neturi. Be to, jie tikriausiai būtų skirti didinti darbuotojų atlyginimus, kurie šiuo metu vidutiniškai siekia 700 – 850 litų į rankas.