Seimo Ekonomikos komitetas aptarė keturis nacionalinio investuotojo sudėties variantus naujos atominės elektrinės statybos projektui įgyvendinti. Ekonomikos komitetas atominės elektrinės įstatymo projekto aptarimą surengė ketvirtadienį. Projektą pristatė ministro pirmininko patarėjas Saulius Spėčius.
Komitetas informavo, kad buvo pristatytos keturios nacionalinio investuotojo sudėties alternatyvos. Pirmoji – nacionalinio investuotojo bendrovė „Lietuvos energija”, antroji – susidedanti iš „Lietuvos energijos” ir „Rytų skirstomųjų tinklų” (RST), trečioji – „Lietuvos energija” bei papildomai naudojamos RST privatizavimo lėšos. Ketvirtoji alternatyva – naujas konsorciumas susideda iš „Lietuvos energijos”, RST ir privačios elektros skirstomųjų tinklų bendrovės VST.
Aptartos ir atominės jėgainės galingumo bei reaktorių modeliavimo priemones: nauja atominė elektrinė iki 3200 MW; atominės elektrinės (2 blokų po 1600 MW) statybos investicinio projekto vertė – 22 mlrd. litų, Lietuvos dalis- 34 proc.(7,5 mlrd. litų); pirmo reaktoriaus statybos laikotarpis 2009-2015 m.; antro reaktoriaus – 2012-2018 metai.
Elektros perdavimo jungčių su Lenkija ir Švedija statybos investicinių projektų vertė – 1 mlrd. litų (Lietuvos dalis); statybos pradžia 2009 m., pabaiga 2012 m.
Prognozuojama, kad elektros energijos vartojimas šalyje kiekvienais metais augs po 3 procentus.
Pastabas atominės elektrinės įstatymo pristatyme išsakė Estijos ir Latvijos ambasadoriai Andresas Tropas (Andres Tropp) ir Hardis Baumanis (Hardijs Baumanis), taip pat Lenkijos ambasados atstovai.
Vyriausybės Seimui pateiktame naujos atominės elektrinės įstatymo projekte numatyta, kad Lietuva valdys 34 proc. naujos jėgainės akcijų, o Latvijos, Estijos ir Lenkijos partneriai – po 22 proc. Už jos statybą bus atsakingas nacionalinis investuotojas, kuris bus steigiamas valstybės valdomos „Lietuvos energijos” pagrindu, įtraukiant valstybės valdomus RST bei privačią bendrovę VST.
Numatoma, kad valstybė valdys ne mažiau kaip 51 proc. nacionalinio energetikos investuotojo akcijų.
Neigiamą nuomonę dėl automatinio VST įtraukimo į nacionalinio investuotojo bendrovę jau pareiškė kai kurie Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai bei politikai.