Bandymas užgrobti leidinių pavadinimus nepavyko

Lietuvoje to dar nebuvo. Bendrovė „Leidybos namai“, kurios atstovus Lietuvos investicijų bendrovė pasirinko vadovauti šiemet jos įsigytam laikraščiui „Kauno diena“, suuodusi mūsų įstatymų spragas, ketino perimti didelį kiekį kitų leidėjų naudojamų, bet nepatentuotų prekės ženklų. Į galimai neskaidrius bandymus su tikslu pasipelnyti buvo įsivėlusi ir šiai bendrovei priklausanti Panevėžio „Sekundė“, panevėžiečių tituluojama mero konservatoriaus Vito Matuzo laikraščiu.

Lietuvos investicijų bendrovės „Hermis Capital“ partneriais žiniasklaidos versle pasirinkta bendrovė „Leidybos namai“ buvo oficialiai pareiškusi pretenzijas į „Lietuvos žinių“ „Vakarų ekspreso“, „Suvalkiečio“, „Alytaus naujienų“, „Utenio“, „Šiaulių naujienų“ prekės ženklus.

Valstybiniam patentų biurui savo ketinimus pasisavinti kelių kitų leidinių prekės ženklus buvo pareiškusi ir bendrovei „Leidybos namai“ priklausanti Panevėžio „Sekundė“. Ji bandė užpatentuoti „Kalvotosios Žemaitijos“, „Plungės“, „Plungės žinių“ ir „Žemaičio“ pavadinimus.

Šioje skandalingoje istorijoje figūravo vienas bendrovės „Leidybos namai“ akcininkų Nerius Gasparavičius. Todėl neatmetama galimybė, jog į šį nešvarų žaidimą rankas bus prikišusios ir konservatorių „viršūnės“.

Mat N.Gasparavičius yra buvęs Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos Seime referentas, iki šių metų pradžios – Seimo nario Sauliaus Pečeliūno padėjėjas. Taip pat jis – Demokratinės politikos instituto (DPI) valdybos narys, kaip ir Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, vienas Žemaitijos televizijos akcininkų, tarp kurių yra ir jau minėtas DPI bei su konservatoriais siejama Viešoji įstaiga „Eta medium“.

Pabandė įrodyti nesą negrai

Laimė, yla iš maišo išlindo greičiau nei buvo spėta pasigrobti svetimus prekės ženklus. Bene didžiausias rūpestis, ieškant teisybės, teko Telšių apskrities laikraščio redaktoriui Steponui Algirdui Dačkevičiui, atsitiktinai informaciją apie galimai neskaidrius ketinimus aptikusiam Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.

„Vasario mėnesį Patentų biuro interneto svetainėje aptikau iki šiol negirdėtą neregėtą dalyką! Teko skubiai veikti arba, kitaip tariant, pabandyti įrodyti, kad nesame negrai“, – iki šiol nerimauja „Kalvotosios Žemaitijos“ redaktorius, tikįs, kad teisybė nugalės.

S.A.Dačkevičiaus redaguojamas apskrities laikraštis leidžiamas nuo 1941 metų balandžio 19 dienos. Tiesa, keitėsi pavadinimai, tačiau pastaruoju leidinys afišavosi jau ilgą laiką.

Pasak redaktoriaus, norint leisti laikraštį, anksčiau pakakdavo prieiti iki dokumentų tvarkymo galutinio taško – leidinio numerio užregistravimo Teisingumo ministerijos spaudos kontrolės valdyboje. Prieš kiek metų oficialaus nuosavybės įteisinimo motyvais atsirado būtinybė užpatentuoti leidinio prekybos ženklą, S.A.Dačkevičius nežino, nes apie tai nebuvo jokios informacijos.

Raitėsi kaip ungurys

„Pernai lapkritį pradėjo eiti laikraštis „Telšiai šiandien“. Jo savininkas – bendrovė „Sekundės redakcija“, Panevėžyje leidžianti laikraštį „Sekundė“. Naujieji konkurentai mums ne itin rūpėjo, kol nesužinojome, jog jie gviešiasi mūsų leidinio pavadinimo“, – PB pasakojo redaktorius.

Pasak jo, žurnalistas Alvydas Ivoncius paskambino „Sekundės“ redaktorei Ritai Osteikienei, kuri tikino, jog ketinimas patentuoti kitų laikraščių pavadinimus yra moralus. Ji patvirtino, kad „Telšiai šiandien“ priklauso bendrovei „Sekundės redakcija“, o ši – „Leidybos namams“, kur dirbo puikiai Tėvynės sąjungos vadovybei žinoma kaip labai veikli asmenybė N.Gasparavičius.

„Alvydo kalbintas ponas Gasparavičius sukinėjosi kaip ungurys. Tai buvo laikas prieš rinkimus į savivaldybių tarybas, todėl į mūsų redakciją ėmė lakstyti vietos konservatoriai, prašė apie tai nerašyti“, – prisiminė S.A.Dačkevičius.

Jo teigimu, užpatentavę „Kalvotosios Žemaitijos“ prekės ženklą asmenys bet kuriuo metu galėjo pareikšti savo teises, tarkim, versti parduoti akcijas arba siūlyti savo laikraščio pavadinimą išsipirkti.

Įvardijo spaudos banditizmu

S.A.Dačkevičius šiuos ketinimus įvardijo kaip itin gėdingus. Redaktorius „Leidybos namų“ veiksmus palygino su banditizmo apraiška pasipelnymo už svetimą prekės ženklą tikslais.

„Buvo pas mus toks banditas Šilius. Jis pavogdavo automobilį ir skambindavo jo savininkui, prašydamas išpirkos. Niekad nė slogiausiame sapne neregėjau, kad ir spaudoje gali vyrauti savotiškas banditizmas“, – atvirai stebėjosi pašnekovas.

„Kalvotosios Žemaitijos“ vadovas nusprendė nepasiduoti. Kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Ministras Petras Baguška patarė apie tai informuoti Valstybinio patentų biuro vadovą. Šis taip ir padarė.

Painius reikalus ėmė tvarkyti laikraščio patentinis patikėtinis. Jo rūpesčiu buvo skubiai pateikta paraiška Valstybiniam patentų biurui dėl „Kalvotosios Žemaitijos“ prekės ženklo užregistravimo, kad būtų oficialiai įteisinta jo nuosavybė.

Redaktoriaus manymu, šios machinacijos sumanytojai turi gerą uoslę. Aptikę mūsų įstatymų spragas bei sužinoję apie leidinius, neužpatentavusius savo pavadinimų, jie sumąstė, kaip galima būtų tuo pelningai pasinaudoti.

„Tikiu, kad viskas baigsis gerai, nors mūsų laikraščio pavadinimo užpatentavimas gali užtrukti ilgiau nei metus. Tačiau negali taip būti, kad kiekvienas užsimanęs ateis iš gatvės ir pareikš eiti lauk tikriesiems leidėjams. Pavyzdžiui, aš čia jau 20 metų dirbu“, – emocingai tęsė jis.

S.A.Dačkevičius pridūrė, kad N.Gasparavičius už „Kalvotojoje Žemaitijoje“ leistą Demokratinės politikos instituto priedą „Mums svarbu“ iki šiol skolingas beveik tūkstantį litų, todėl apie tai informuotas Finansinių tyrimų biuras.

Pasipelnymas – bet kokia kaina?

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius mano, jog tokio negarbingo verslo sumanytojas gali būti ne vienas, o grupė suinteresuotų asmenų.

Į klausimą, kodėl leidėjai, galėję tapti nesąžiningų sumanytojų aukomis, saugumo dėlei nesusigriebė užregistruoti savo prekės ženklų, D.Radzevičius atsakė: „Pirma, autoriaus kūrinio – leidinio pavadinimo patentavimas ne pareiga, o teisė. Antra, jie greičiausiai neįžvelgė jokios grėsmės, neturėjo tai procedūrai laiko ar pinigų“.

Tačiau, kita vertus, jei neužregistruotų prekės ženklų laikraščiai netektų, susidurtų su rimtomis finansinėmis problemomis ar netgi būtų išstumti iš rinkos. Anot D.Radzevičiaus, tarkim, tokiu pat pavadinimu pasirodytų kitų savininkų leidžiamas laikraštis. Kaip skaitytojas atsirinktų, jis – tas ar anas? Tokiu būdu ne vienerius metus leistas leidinys galėtų netgi prarasti savo pozicijas.

Be to, svetimu pavadinimu savo laikraštį oficialiai įtvirtinę naujojo leidinio savininkai bet kada galėtų kreiptis į teismą bei tikriesiems prekės ženklo autoriams pateikti ieškinį dėl naudojimosi nepatentuotu pavadinimu. Būtų gaištamas laikas, o kam teko bylinėtis, puikiai žino, kad teismai – dar ir brangūs. Gali būti finansiškai apgauti netgi žurnalistai, pamanę, jog tai – ta pati redakcija. Paprasčiausiai padirbėję vėliau negautų už tai atlygio.

„Prielaidų apie galimus rūpesčius gali būti daug ir įvairių. Tačiau peršasi vienintelė išvada, kad tokiais veiksmais siekiama vienokiu ar kitokiu būdu pasipelnyti“, – mano Žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Abejotino verslo planas žlugo

„Leidybos namų“ vienas akcininkų N.Gasparavičius po ilgokos tylos atsiliepęs mobiliojo ryšio telefonu PB žurnalistei teigė šiuo metu esąs Osle.

Paklaustas, kokiu tikslu buvo kėsinamasi į svetimus laikraščių pavadinimus, jis atsakė: „Piktybiškų tikslų nebuvo. Buvo minčių kurti bendrą verslą. Galima sakyti, jog šie planai buvo nesėkmingi.“

N.Gasparavičius pridūrė, kad tarytum nebėra apie ką ir šnekėti, nes su Lietuvoje ilgametes tradicijas turinčių laikraščių, kurių prekės ženklų buvo siekiama, leidėjais jau susitaikyta.

„Atsiėmėme patentų biurui pateiktas paraiškas. Visas“, – pratarė jis ir atsisveikino.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Bandymas užgrobti leidinių pavadinimus nepavyko"

  1. migle

    kodel jus tokie durni? 🙄

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.