Estijos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas šiemet sieks 8,4 proc. Ateinančiais metais augimo tempas turėtų sulėtėti iki 6,5 proc., o 2009 metais – iki 5,6 proc.
Nuo 2005 metų antrosios pusės Estijos ūkio plėtra siekė daugiau nei 10 proc. kasmet.
Tačiau, nepaisant lėtėjimo, Estijos ūkio augimo tempas bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES). Estijos centrinis bankas prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Estijos ekonomika ir toliau artės prie ES lygio, todėl ūkio plėtra sieks maždaug 7-8 proc.
Prognozuojama, kad ateinančiais metais Estijoje padidės infliacija. 2008 metais ji gali viršyti 5,5 proc. Tačiau 2009 metais kainos turėtų augti mažiau: prieaugis turėtų siekti 3-4 proc. Estijos centrinis bankas teigia, kad Estija vargu ar Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų galės atitikti iki 2009 metų.
Estijos einamosios sąskaitos deficitas, sudarantis 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), per kelerius ateinančius metus turėtų sumažėti, tačiau ir toliau išliks ženklus. Einamosios sąskaitos deficitas sumažės tik tada, kai atslūgs investicinis bumas.
Praėjusiais metais Estijos darbo rinka buvo pakankamai lanksti ir leido darbdaviams patenkinti tiek vidaus, tiek ir užsienio darbo rinkas. Ateityje padėtį Estijos darbo rinkoje lems jos lankstumas, o konkrečiau – darbo jėgos mobilumas, darbo laikas ir atlyginimų dydis. Jei Estijos darbo rinkoje išlaidos viršys gamybos išlaidas, sumažės eksporto sektoriaus konkurencingumas, o dėl to mažės kitų sektorių pajamos.
Estijos centrinis bankas mano, kad euro įvedimas turėtų išlikti Estijos ekonominės politikos prioritetu. Nors Estija vargiai galės atitikti Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų 2007-2009 metais, šalis turėtų ruoštis eurą įsivesti atsiradus pirmajai progai.
Estijos vyriausybės šių metų tikslas – ženklus biudžeto perteklius, kuris praėjusiais metais siekė 3,8 proc. BVP.