Ne paslaptis, kad kanklės ne tik skamba, bet ir gieda, graudulio styga slystelėdamos per pačią širdį
Gieda padarytosios iš žaibo apgenėto medžio, kurio apanglėjusiu liemeniu nuvarva paukščio, be lizdo palikusio, gėlos ašara. Netgi dainuoja ir kalba, kaip teigė balsingoji mūsų lakštingala Salomėja Nėris: „O mano kanklių daina, tu kalbėki, kalbėki karštai, kaip trokštanti laužo liepsna!” Veik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, jau penkiolika metų, į Šventosios slėnių palias ties Užpaliais nusėda mūsų nacionalinio instrumento giesmės aidas. Jį išgauna jaunų, net mažulyčių kankliuotojų iš „Pasagėlės” ansamblio piršteliai. „Stygų brauktukas iš plastmasės mums nelipo iš pat pradžių, – tikino „Pasagėlės” vadovė Asta Motūzienė. – Taip, kaip senieji kanklininkai pirštais skambina, reikia įpratimo, tad mes sumanėme savaip – per stygas braukome perpus perskeltu degtuku.”
Po kultūros studijų į gimtąjį miestelį grįžusi Asta sutiko tėviškėną, Muzikos akademijos profesorių Algirdą Vyžintą. Šis ir paakino Rytų Aukštaitijoje atgaivinti tai, kas garsino Skriaudžius. Susibūrusios „Pasagėlės” vardas skelia sėkmės žiežirbas per visus gyvavimo metus. Keli šimtai koncertų, ir Prezidentūroje, ir Seimo rūmuose koncertuota. Susitikimai su legenda virtusiomis asmenybėmis, draugystė su kanklininkais iš kitų šalies regionų, pelnytas jau antras kelialapis į Dainų šventę, dalyvauta folkloro ir kanklių muzikos festivaliuose. Pagaliau į Užpalius, į jaunųjų kanklininkų vasaros stovyklas „Skambantys kankleliai” pradėjo kviestis kitus. Vadovė nedrįsta pavardėmis minėti visų, kurie svetingai priima „Pasagėlės” svečius ir viešneles. Vienas ūkininkas atgabena milžiną sūrį, kitas – užaugintų daržovių, kai jų kaina turguose akis žilpina. Gardžią duonelę iškepa kaimynai rokiškėnai iš „Lašų duonos”. Transporto parūpina vietos verslininkai. „Utenos trikotažas” pasiuva firminius marškinėlius. Žinoma, patys dosniausi rėmėjai – „pasagiukų” tėveliai, nuolatinis globėjas – seniūnas Vytas Jurka.
Patys pirmieji „Pasagėlės” jubiliejai sutapo su šviesaus atminimo kanklių meistro iš Aukštaitijos Juozo Lašo asmeninėmis sukaktimis: penkmetis su 85-mečiu, dešimtmetis – su 90-mečiu. Gaila, kad penkioliktąjį gimtadienį „Pasagėlė” šventė be savo meistro. Per visą ilgą, 90 metų perkopusį gyvenimą maestro į pasaulį paleido bene tūkstantį skambančių medžio vaikų. Labai apsidžiaugė, kai užpalėnai jį susirado ir dar paprašė būti naudingą. Senolis meistravo kankles, o „pasagiukai” ravėjo jo daržus, kasė bulves, lankė pasiligojusį. Senasis meistras nebuvo brangininkas, dabartinės, Muzikos akademijos instrumentų laboratorijose gimstančios kanklės dusyk brangesnės.
Kai į Lietuvą iš Amerikos sugrįžo Kanklių karalienė Ona Mikulskienė, vadovė pasikvietė ją į Užpalius. Sužavėta, kad atgimusioje Lietuvoje liaudiškos muzikos tradicijas taip puoselėja jaunimas, garbioji ponia „Pasagėlei” padovanojo žemaitiškas kankles. Kol sveikata leido, nesyk lankė „pasagiukus”. Šie kanklių patriarchę sveikino su 100 metų jubiliejumi, šiemet nepamiršo ir 102-ojo gimtadienio.
Turi „Pasagėlė” savų tradicijų: į ansambliečius įšventinama po metų „muštravonės”, įteikiami tikrojo nario pažymėjimai, šiemetinis – jau 87-asis. Vadovė savo sąsiuvinėlyje yra pasižymėjusi, jog „Pasagėlėje” kartu su buvusia šokių grupe būta 137 moksleivių, išaugo „pasagiukų” amžių ir abi Astos dukros. Dabar kankliuoja 34 užpalėnai moksleiviai. Liūdėdama, kad tenka išleisti ansambliečius, kai jie baigia vietos gimnaziją, A.Motūzienė netveria džiaugsmu, kad į „Pasagėlę” šiemet priimti keli vaikinukai – kanklininkių bernaičiai. O aktyviausius savo draugus ir rėmėjus „Pasagėlė” paskelbia garbės nariais. Šiemet, per jubiliejų, garbingųjų septynetą papildė verslininkas Vladas Murnikovas ir seniūnas V.Jurka. Skambančiame 15 metų jubiliejuje buvo daug gėlių, gražių žodžių ir labai konkrečios paramos. Sveikinęs savivaldybės meras Alvydas Katinas įteikė čekį, o Seimo narė tėviškėnė Milda Petrauskienė tiesiog atvėrė piniginę ir skyrė kelis tūkstančius litų, kad „pasagiukai” galėtų atnaujinti savo garderobą, kad kanklių stygos nepaliautų skambėti, kur rūko palias ties Užpaliais pasidžiauna sruvenanti Šventoji.