Lietuvos vieta Mini Europoje – dar tuščia

Įsivaizduokite, kad jus 25 kartus padidino ir paleido pakeliauti po Europą. Vos minutė kelio nuo Paryžiaus iki Venecijos, vos keli žingsniai nuo Akropolio iki riaumojančio Vezuvijaus. Žvalgaisi ir nebereikia taip stipriai užversti galvos, norint pamatyti Eifelio bokšto viršūnę, nebereikia ypatingų pastangų apžiūrinėti gražiausių Europos pastatų „nėrinius”, nes milijonus turistų pritraukiančios katedros ir vienuolynai – žmogui iki juosmens, senoviniai kaimai verčia pritūpti, o vešliausi medžiai Europoje užaugę vos iki žmogaus pusblauzdžių.

Statiniai sumažinti 25 kartus

Maždaug tokiu gigantu gali pasijausti klaidžiodamas po Briuselyje įkurtą Mini Europos parką. Ne didesnėje nei Klaipėdos skulptūrų parkas teritorijoje įkurdintas visas Europos architektūros įžymybes neskubant galima apžiūrėti per porą valandų.

Mini Europa tai – kelionės imitacija arba vizija nuo Atėnų Akropolio, Danijos vikingų laikų iki greičiausių Europos traukinių, lekiančių po Lamanšo sąsiauriu, raketos nešėjos ir naftos platformų.

Šioje kelionėje akys pavargsta labiau nei kojos, nes vieną po kito reikia aprėpti maždaug 350 miniatiūrinių statinių, kurių daugiau niekur nepamatysi vienoje vietoje.

Visi statiniai sumažinti 25 kartus iki mažiausių detalių tiksliai atkartoja originalus. Patys didžiausi čia – 4 metrus siekiantis Big Benas ir trijų aukštų pastatui prilygstantis 13 metrų aukščio Eifelio bokštas.

Lietuva pristatys spalį

Kelionė vingiuotais Mini Europos takeliais prasideda nuo Europos komisijos pastato Briuselyje. Vėliau rodyklėmis pažymėtas takas leidžiasi žemyn ir pradeda kelionę per Daniją su senoviniais Treleborgo vikingų stovyklos statiniais. Pro gražuolę Kopenhagą takelis veda prie Švedijos. Čia stovi Stokholmo merijos pastatas, kuriame kasmet gruodžio 10 dieną įteikiamos Nobelio premijos. Už jos – Suomija ir žemės lopinėlis, skirtas trims Baltijos šalims. Nors tik pernai priimtos į Europos Sąjungą, ir Estija ir Latvija jau įsiamžino miniatiūrų parke. Estija tarp žymiausių pasaulio architektūros šedevrų pastatė Taliną juosiančios gynybinės sienos vartus ir Storosios Margaritos bokštą. Latvija atkartojo Rygos centre stovintį Laisvės paminklą, o Lietuvai skirta teritorija tebeželia apdžiūvusia žole.

Plyname lauke stovi nelabai estetiškas stendas su Vilniaus universiteto nuotrauka ir skelbia, kad Mini Europos parke ši miniatiūra bus pristatyta jau šių metų spalį.

Stovės Vilniaus universitetas

Mini Europos parke, kuriame pristatomi žymiausi Europos architektūros šedevrai, puikuosis Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio maketas. Jis ir atstovaus Lietuvai. Mūsų šalis bus vienintelė, kuri šiame parke eksponuos universiteto pastatą. Specialistai neketina perkelti į maketą viso universiteto ansamblio, nes jis užimtų per daug vietos ir jį būtų sunku apžiūrėti.

Todėl čia bus tik 6 iš 13 universiteto kiemelių. 1979 metais įkurto universiteto statiniai atspindės net tris architektūros stilius: renesansą, baroką ir klasicizmą.

Pernai gruodį Vyriausybė, patvirtinusi Vilniaus universiteto perkėlimo į Mini Europą idėją, skyrė pusę milijono litų. Planuojama eksponuoti gražiausią ir vertingiausią ansamblio dalį – Šv. Jonų bažnyčią, Didįjį ir Observatorijos kiemus.

Nors Lietuvos vieta dar tebėra tuščia, tačiau čia jau pastatytas stovas su lentele, skelbiančia apie svarbiausius mūsų šalies faktus: sostinę, gyventojų skaičių, euro vertę, lyginant su mūsų nacionaline valiuta, bei data, kada valstybė tapo Europos Sąjungos nare. Paspaudus stove įtaisytą mygtuką galima išgirsti skambant ir Lietuvos himną.

Informacija – įtartina

Nors tai ir kelia nacionalinį pasididžiavimą, tūkstantinei turistų miniai išdalintuose giduose reprezentacinė informacija apie mūsų šalį verčia sunerimti. Čia išvardinti 8 punktai, dėl ko mūsų šalis yra ypatinga.

Pirmiausiai turistams nurodoma, kad 17 amžiuje Vilnius žydų buvo laikomas vakarine Jeruzale. Tais laikais Vilniuje taikiai sugyveno kelių tikėjimų žmonės.

Antras mūsų šalies privalumas – Lietuva laikoma viena iš pasaulyje pirmaujančių lino gamintojų.

Trečiuoju punktu nurodoma, kad daugelis lietuviškų medinių ir kaltų kryžių Junesko pripažinti vertingu pasaulio paveldu.

Ketvirta, kuo mes ypatingi Europoje, yra tai, kad mūsų šalis yra viena iš trijų Baltijos valstybių, kurioje 98 procentai rusakalbių natūralizavosi.

Penkta – Lietuvoje krepšinis yra nacionalinė sporto šaka. Šeštas mūsų išskirtinumas yra tai, kad geografinis Europos centras yra maždaug 25 kilometrai nuo Vilniaus. Šešta – lietuvių kalba yra sena ir labai panaši į sanskrito. O septintasis faktas, apie kurį, pasak informacijos rengėjų, turėtų žinoti visa Europa, yra tai, kad Napoleonui traukiantis iš Rusijos 80 tūkstančių jo karių žuvo Lietuvoje ir buvo čia palaidoti.

Turi po kelis statinius

Ar tai tinkamiausias mūsų šalies pristatymas, spręsti palikime specialistams ir keliaukime toliau. Šalia Lietuvos toje pačioje eilėje savo architektūros ir istorijos šedevrais puikuojasi Olandija, Belgija, Didžioji Britanija, toliau takelis veda prie Airijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Maltos, Italijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Austrijos, Lenkijos, Graikijos, Kipro. Greitai čia įsikurti turėtų ir Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.

Daugeliui šalių parke atstovauja ne po vieną statinio miniatiūrą. Bene daugiausiai jų turi Belgija – net 16, Olandija – 15, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija – po 10, Prancūzija – 8.

Čia ir Paryžiaus Eifelio bokštas, Monmartro Šventosios Širdies bazilika, Triumfo arka, Madrido Eskorialo vienuolynas, balti Lamanšo malūnai, Sevilijos koridos aikštė, Barselonos Kolumbo kolona, Pizos bokštas, Vezuvijus, Venecija, Vokietijos pilys, Akropolis.

Kūrė 55 dirbtuvės

Mini Europos parko istorija, kurią sukūrė Europos Sąjunga, prasidėjo 1987 metais.

Atsižvelgdami į socialinę, kultūrinę statinio reikšmę ir architektūrines vertybes, Europos simboliką, vietovės grožį keletas istorikų – menotyrininkų išrinko daugiau nei šimtą statinių iš įvairių Europos Sąjungos regionų.

Pasirinktas mastelis 25 kartus sumažinti statinius iš kūrėjų pareikalavo ypatingo tikslumo. Vien tik informacijos ir tyrimo darbams vietovėse buvo išleista 200 tūkstančių eurų.

Miniatiūrines šedevrų kopijas gamino 55 dirbtuvės devyniose Europos Sąjungos šalyse.

Pirmiausiai modelių detalės buvo išpjautos iš popieriaus, kartono, paskui sumontuotos. Pagal šiuos modelius buvo gaminama lanksti silikoninė forma ir užpildoma epoksidine smala arba skystu plastiku. Po kelių parų liejinys būdavo išvaduojamas iš formos ir gaunamas galutinis modelis.

Procesas buvo labai tikslus, tačiau labai ilgas. Pavyzdžiui, Santjago de Kompostelo katedros sukūrimui prireikė 24 tūkstančių valandų, o tai prilygsta vieno meistro 13 metų darbui.

Mini Europos parkas atidarytas buvo 1989 metais.

Be įstabių pasaulinio garso architektūros šedevrų kopijų, parke pilna mažyčių judančių stebuklų: tai ir Barselonos bulių kautynių arena su buliumi ir matadoru, čia griaunama Berlyno siena, plaukiantys laivai, žemę po kojomis drebinantis gyvas Vezuvijaus vulkanas, tuneliu po Lamanšo sąsiauriu lekiantis „Eurostar” traukinys, raketos nešėjas „Ariane”ir „dirbanti” naftos platforma.

Detalės su elektros varikliais specialiai padarytos parkui per metus dirba apie 2900 valandų. Jos veikia bet kokiomis oro sąlygomis – lyjant, sningant ar pučiant vėjui.

Jolanta Juškevičienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.