Generalinio prokuroro liudijimas Seimo komisijai sukiršino du jos narius. Manoma, kad Valstybės saugumo departamento vadovas gali apskritai išvengti vizito į komisiją.
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius vakar neatvyko liudyti Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai buvusio saugumo pareigūno ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes. VSD vadovo pavaduotojas Dainius Dabašinskas raštu informavo komisiją, kad ši A.Pociaus nelauktų. Kokios priežastys sutrukdė departamento vadui atvykti į Seimą, komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė neįvardijo. LŽ paklausta, ar tyrimas labai nukentėtų, jei A.Pocius apskritai neateitų liudyti, parlamentarė teigė tikinti, kad pareigūnas vis dėlto atliks savo pareigą.
Kaltinimas dar nerašomas
Vakar į komisijos posėdį kviestas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas liudijo už uždarų durų. Vakar paklaustas, kaip prokurorai vertina A.Pociaus teiginius, esą J.Abromavičiaus žūties aplinkybės jau ištirtos, A.Valantinas sakė: „Operatyvinių tarnybų žinojimas ikiteisminiame tyrime turi virsti duomenimis, kurie vėliau teismo gali būti arba negali būti pripažįstami įrodymais.” Tai reiškia, kad prokurorai dar negali teikti tyrimo medžiagos teismui.
Kaip visada nekalbus A.Valantinas atsisakė komentuoti, kaip vyksta šiuo metu J.Abromavičiaus bylos tyrimas. Jis tik pareiškė, kad kaltinamoji išvada šioje byloje dar tikrai nerašoma.
LŽ paklaustas, ar tikrai J.Abromavičiaus byla ilgus metus „gulėjo stalčiuje”, kaip komisijai praėjusią savaitę liudijo buvęs generalinis prokuroras Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas, A.Valantinas atsakė: „Nereikėtų kalbėti žmonėms, kurie nematė tos bylos. Ir aš po penkerių metų galėčiau kalbėti: kai išėjau iš darbo, taip ir numetė. Byla tiriama”.
Nuomonės susikirto
Pasak L.Graužinienės, komisijos nariai iš generalinio prokuroro išgirdo daug svarbių dalykų. Tačiau ji negalinti nieko pasakoti, nes komentarai pakenktų ikiteisminiam tyrimui.
Kur kas atviresnis buvo konservatorius J.Razma. Dėl to jis nusipelnė komisijos pirmininkės nemalonės ir net pasmerkimo.
Paklaustas, kaip, išklausius generalinį prokurorą, atrodo ankstesni A.Pociaus pareiškimai, J.Razma, remdamasis A.Valantino žodžiais, užsiminė apie tam tikrą operatyvinių tarnybų darbuotojų ir prokurorų konfliktą. „Prokurorai pagal savo kompetenciją stengiasi teisiškai tiksliai vertinti dalykus, o operatyviniai darbuotojai savo nuomonę, operatyvinius dalykus pateikia kaip faktą ar įrodymą. Čia ir matomas tam tikras konfliktas. Kaip supratau iš generalinio prokuroro, jis pabrėžė, kad toks atviras operatyvinių darbuotojų kalbėjimas nėra labai tinkamas elgesys”, – aiškino parlamentaras.
Po šių žodžių L.Graužinienė apkaltino J.Razmą pažeidus komisijos reglamentą po uždaro posėdžio nieko niekam nekomentuoti.
„Juk nieko apie detales nekalbėjau, tai buvo tik bendro pobūdžio vertinimai. Matyt, turėsiu dar vieną iniciatorę pašalinti mane iš komisijos”, – sakė J.Razma. L.Graužinienė patvirtino, kad taip ir būsią.
Tirti netrukdė
J.Razma džiaugėsi, kad per posėdį generalinis prokuroras „nukreipė komisijos narius į teisinio mąstymo rėmus”. Konservatorius taip pat pacitavo generalinio prokuroro Seimo komisijai atsiųstą raštą, kuriame teigiama, kad Generalinė prokuratūra, tirdama J.Abromavičiaus bylą, nėra gavusi informacijos iš tyrimą atlikusių prokurorų, kitų teisėsaugos institucijų bei jų pareigūnų, tarp jų ir VSD, apie neteisėtas veikas, trukdžiusias atlikti tyrimą.
Kaip LŽ rašė, komisijai liudijęs A.Paulauskas teigė, kad tyrimą atlikti trukdė tuometinė dešiniųjų valdžia. J.Razma spėjo, kad A.Pocius vakar neatvyko sąmoningai, nes šalia A.Valantino jam „būtų maža erdvės politikuoti”.
Sujudo konservatoriai
Vakar konservatorė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti dešimtmečio senumo karinės žvalgybos pažymą, esą atskleidžiančią Bražuolės tilto sprogdintojus, ir siūlo ją paviešinti. Apie tokią pažymą, kurią buvo parengęs Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo komisijai liudijo A.Paulauskas. Pasak parlamentaro, jo vadovaujama grupė gavo informacijos, kad J.Abromavičius žuvo praėjus porai dienų, kai informavo Generalinę prokuratūrą apie tuometinio krašto apsaugos ministro turimą pažymą dėl Bražuolės sprogdinimo bei kitų to paties laikotarpio nusikaltimų. Vakar generalinis prokuroras pareiškė, kad ši pažyma nebus paviešinta, nes ji yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Be to, konservatoriai Generalinę prokuratūrą prašo ištirti, ar VSD didele pinigų suma nebandė papirkti buvusio savanorio Mykolo Dūdonio, kad šis prisipažintų prieš daugiau kaip dešimtmetį sprogdinęs tiltą per Bražuolės upę. Laikraštyje „XXI amžius” buvo išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, jog buvusiam kariuomenės savanoriui M.Dūdoniui VSD pareigūnai už 250 tūkst. litų siūlė prisiimti kaltę, esą su kitu buvusiu savanoriu Alvydu Pangoniu susprogdinus tiltą per Bražuolės upelį ir vieno dienraščio redakciją.