Kruizinių laivų spindesys ir skurdas

Įgulų nariai nežino, kad galima kreiptis į ITF inspektorius

Kadangi daugelis kruizinių laivų plaukioja su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis, ITF inspektoriai domisi įgulų gyvenimo ir darbo sąlygomis juose, kontroliuoja, ar laikomasi pasirašytų kolektyvinių sutarčių.

Šiuo metu kruizinė industrija turi 500 kruizinių laivų, kuriuose per metus dirba 200 tūkstančių jūrininkų. Vidutinis kruizinis laivas, kainuojantis apie 600-800 mln. JAV dolerių, atsiperka per 4-5 metus. Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) 1994 m. sukūrė kruizinių laivų politiką, pagal kurią buvo parengtos gairės kolektyvinėms sutartims pasirašyti.

Lietuvoje dirbantis ITF inspektorius Andrejus Černovas neseniai grįžo iš Italijos, kur šios organizacijos inspektoriams buvo surengti trijų dienų kvalifikacijos kėlimo kursai, skirti susipažinti su darbo kruiziniuose laivuose specifika.

ITF šiuo metu turi apie 150 inspektorių ir koordinatorių, į šiuos kursus buvo atrinkta jų tik 12. Europai atstovavo Lietuvos, Italijos ir Graikijos inspektoriai. Teoriniai užsiėmimai vyko Sorente, o Neapolyje inspektoriai lankėsi Italijos kruiziniame laive „Costa Fortuna”, kuris plukdo 2 tūkst. keleivių, jo įgulą sudaro 920 žmonių. Beje, tarp pastarųjų buvo ir 50 lietuvių.

Arbatpinigiai – ne stabilus atlyginimas

Milijardus dolerių uždirbančių kruizų kompanijų didžiausias išlaidas sudaro laivų įgulų atlyginimai. Daugelyje kruizinių laivų aptarnaujantysis personalas negauna stabilaus atlyginimo, išskyrus minimumą – 400 JAV dolerių per mėnesį. Kita uždarbio dalis – arbatpinigiai, kuriuos moka jiems laivų keleiviai. Nors sakoma, jog mažiausi arbatpinigiai per mėnesį sudaro apie 1000 dolerių, tačiau tai nėra garantuotas atlyginimas.

Žmonės tokiuose laivuose dirba 7 dienas per savaitę po 10-12 valandų. Neretai jų įgulas sudaro apie 50 tautybių žmonės. Kartais tarp įgulos narių, tarp vyrų ir moterų, tarp karininkų ir aptarnaujančiojo personalo būna įtempti santykiai, kyla konfliktų.

Kruiziniuose laivuose dirbama mažiausiai 6 mėnesius, o azijiečiai užsibūna net 10-12 mėnesių. Kito tipo laivuose jau artėjama prie 3-4 mėnesių trukmės reisų. Darbdaviai suinteresuoti, kad kruiziniuose laivuose įgulos dirbtų kuo ilgiau. Netgi leidžiama įgulos nariams pasiimti savo gyvenimo partnerius į laivą. Už gyvenimą kajutėje per dieną jie moka tik 10 dolerių. Ir iš to gaunama naudos. Neretai poilsis nusibosta ir jie pradeda dirbti.

Kruizinių laivų kompanijos stengiasi aprūpinti dirbančius žmones įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, lagaminų nešiotojai dirba su specialiais diržais kaip sportininkai, sunkumų kilnotojai. Tuo siekiama išvengti įgulų narių traumų, kad netektų atlyginti keleriopai.

Toks galingas kruizinio verslo ryklys kaip kompanija „Royal Caribbean” samdo specialią kompaniją, kuri inspektuoja jos laivus. Tuo siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Taip elgiamasi ne iš meilės jūrininkams, bet todėl, kad traumos jai kainuotų brangiau nei samdyti inspektorius.

Reaguojama į skundus

Ne visi dirbantieji kruiziniuose laivuose žino, kad galima kreiptis į IFT inspektorius. Suprantama, patikrinti uostuose laivus, kurių įgulos – apie 900 žmonių, neįmanoma. Tačiau gavę skundų ITF inspektoriai yra pajėgūs spręsti problemas. Pavyzdžiui, keli nedideli kruiziniai laivai Norvegijoje buvo boikotuojami todėl, kad jie neturėjo kolektyvinių sutarčių.

Beje, klaipėdiečiams pažįstamame kruiziniame laineryje „Constellation” buvo incidentas – dėl įdarbinimo klaidos Indonezijos jūrininkas, atvykęs į laivą, jau kitą dieną buvo išsiųstas namo. Įsikišus profsąjungai jam buvo grąžinti kelionei ir vizai išleisti pinigai. Pernai filipinietis tame laive gavo traumą. Dar laukiama, kol jis pristatys sveikatos būklės liudijimą, kad būtų galima išreikalauti kompensaciją už sveikatos praradimą. Beje, kolektyvinė sutartis šiemet „Constellation” baigėsi. Tikimasi, kad kol šis laivas atplauks į Klaipėdą, ji tikrai bus pratęsta.

A. Černovo, dirbančio Klaipėdoje, teigimu, Lietuvos piliečiai, dirbantys kruiziniuose laivuose, dėl iškilusių problemų gali kreiptis į jį. Bus bandoma padėti.

Uždirba milijardus

Manoma, jog viena iš priežasčių, kodėl Amerikos laivai buvo pradėti registruoti Panamoje ir pradėjo plaukioti su šios šalies vėliava, ta, jog tuo metu Amerikoje buvo uždraustas alkoholis.

Pirmieji kelialapiai į kruizus, į laivus, kurie plaukiojo tarp Viduržemio jūros ir Norvegijos fiordų, parduoti 1880 m. Pirmas kruizinis laivas „American Princessinn” pastatytas 1900 m.

Šiuo metu 75 proc. viso pasaulinio kruizinio verslo priklauso 3 kompanijoms: „Royal Caribbean”, operuojančiai 34 laivais ir galinčiai plukdyti 67,9 tūkst. keleivių, „Carnival Corporation” ir „Star Cruises”. Daugiausia pinigų jos uždirba ne teikdamos laivuose įvairias paslaugas, o parduodamos kruizų bilietus. Pavyzdžiui, „Carnival” 2005 m. pardavė bilietų už 8,4 milijardo JAV dolerių, o iš paslaugų laivuose uždirbo tik 2,4 milijardo dolerių, „Royal Caribbean” – atitinkamai 3,6 ir 1,3 milijardo dolerių.

Laivai tampa miestais

Anksčiau kruiziniai laivai buvo mažesni: plukdė 400-900 keleivių, įgulas sudarė 300-400 žmonių. Apie 1980 m. prasidėjo laivų, plukdančių 1000-1200 keleivių su 500 žmonių įgulomis, era. Pernai kompanija „Royal Caribbean” pasistatė laivą „Freedom of the Seas”, kuriame yra viskas – ir olos mėgstantiems lipti į kalnus, ir baseinai su specialiomis bangomis banglentininkams, ir ledo arenos, krepšinio aikštelės, netgi gatvės…

Šiemet antrą ketvirtį bus pastatytas laivas „Liberty of the Seas”, galintis plukdyti 3,6 tūkst. keleivių, 2008 m. – dar vienas, galintis plukdyti tiek pat keleivių, o 2009 m. laivas kaip miestas, galintis priimti 5,4 tūkst. keleivių.

„Royal Caribbean”, kuriai priklauso ir „Celebtiry Cruises” kompanija, laivo „Constellation” operatorė, laivai aplanko 102 pasaulio uostus, tarp jų – ir Klaipėdą.

Beje, kruizų kainos išliko tokios pačios kaip ir prieš 20 metų, tačiau pasikeitė dolerio vertė. 5 dienų kruizas po Karibų regioną plaukiant iš Majamio vienam žmogui kainuoja 600 dolerių.

Manoma, jog kruizų verslu užsiimančiųjų sėkmės garantas – nuodugni visų procesų kontrolė ir kruopštus visų išlaidų skaičiavimas. Sakoma, jog kompanijų vadovai gauna tikslią informaciją apie tai, kiek žmonių kokiame laive per kokį vakarą kiek suvalgys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.