Bendroves kiršina nesutarimai dėl uosto žemės nuomos kainų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pateikusi naują uosto žemės nuomos skaičiavimo metodiką.
Ji susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus prašymu turėjo būti apsvarstyta iki balandžio 2 dienos.
Net ir vakar susirinkę uosto vadovai dar nesurado bendro sprendimo. Nauja tvarka netenkina maždaug pusės bendrovių, kurioms žemės nuomos kainos didės.
Žemės nuomos kaina didžiosioms bendrovėms kiltų 10-20 proc.
Jų vadovai klausė, kodėl nuomos mokestis mažinamas blogiau dirbančioms kompanijoms?
Ginčams naujai bendrovių metodikai pateikti palikta dar savaitė. Jei nebus susitarta, susisiekimo ministras vienašališkai gali tvirtinti Uosto direkcijos siūlomą metodiką.
Keisti uosto žemės nuomos tvarką yra įpareigojusi Valstybės kontrolė. Pernai atlikus patikrinimą konstatuota, kad kai kuriose vietose uosto žemė yra nuomojama pigiau nei miesto žemė. Pasaulyje uosto žemės yra pačios brangiausios.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad pagal naują metodiką bendras surenkamų pinigų kiekis išliktų toks pats.
Uosto direkcija iš žemės nuomos per metus gauna apie 26 mln. litų.
Keisti metodiką, anot jo, būtina ir todėl, kad dabartinė yra labai sudėtinga.
Taikant įvairius kriterijus, žemės nuomos kaina nuo 0,1222 lito už kvadratinį metrą „išauginama” net iki 9 ar 12 litų.
Dabar bazinė žemės nuomos kaina siūloma 2,43 lito už kvadratinį metrą, o mokesčio dydis būtų susietas su krantinių ir geležinkelio ilgiu, leistina laivų gramzda prie krantinių.
Šiuo metu daugiausiai žemės uoste nuomoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), Klaipėdos terminalo grupė, „Klaipėdos nafta”, „Klaipėdos Smeltė” ir „Bega”.
Ilgiausias krantines turi KLASCO, „Klaipėdos Smeltė”, „Bega”.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos žemės nuomos metodikos tobulinimo grupės vadovas Juozas Benetis teigė, kad didėjant mokesčiams kompanijos blogiau konkuruotų su kaimyniniais uostais.
Jos yra paėmusios daug kreditų naujiems terminalams statyti, todėl mokesčių didėjimas net ir 200-500 tūkst. litų per metus būtų skausmingas.