Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPSVCAPD) kartu su Transporto priemonių draudimu (KASKO) – populiariausi rinkoje, tačiau kelia ir daugiausia rūpesčių draudikams. Įtampa privalomojo draudimo rinkoje privertė reorganizuotis kai kurias Lietuvoje veikiančias latviško kapitalo draudimo kompanijas, viena iš jų – ADB „Baltikums draudimas” – praėjusį mėnesį pasitraukė iš nuostolingos rinkos, tačiau dar klimpsta teismuose dėl skolų. Mažindamos nuostolius draudimo bendrovės neišvengiamai didina privalomojo draudimo įmoką, kuri yra mažiausia Europoje. Dėl kainodaros gudrybių drausmingi vairuotojai to neturėtų pajusti.
Ženklus automobilių padaugėjimas Lietuvoje (šalyje jau registruota apie 2 milijonus transporto priemonių) – pagrindinis privalomojo draudimo rinkos variklis. Pernai dar ir vidutinės įmokos šuolis (augimas – 40 proc.) prisidėjo prie to, kad privalomojo draudimo rinka pasiekė rekordinį 46 procentų augimą ir viršijo 347 milijonus litų. Komercinio sektoriaus įmokos išaugo 70, o privataus – 34 procentais. Žalos ir jų kompensavimas taip pat augo sparčiai. Privalomojo draudimo išmokos didėjo bemaž 43 proc.
Šiemet, kaip prognozuojama, vairuotojų privalomojo draudimo rinka augs ketvirtadaliu. Draudikams vienu iš svarbiausių uždavinių išlieka TPSVCAPD paslaugos nuostolingumo mažinimas.
Draudimo rinkos lyderiai
Pernai šalies transporto draudimo rinkoje lyderiai išliko tie patys. Didžiausią privalomojo draudimo rinkos dalį – 27,2 proc. – išlaikė AB „Lietuvos draudimas” (LD), pasirašęs privalomojo draudimo įmokų sutarčių už 94,4 mln. litų.
Antrąją vietą ir 20 proc. šioje rinkoje užėmė „BTA draudimas”. Ši kompanija pasirašė beveik 70 mln. litų įmokų sutarčių. Kaip skelbiama, visą „BTA draudimo” įmokų portfelį sudaro 88,6 mln. litų. Taigi net 78,2 proc. šiame portfelyje sudaro privalomasis draudimas. „BTA draudimas” pagal šį rodiklį taip pat buvo lyderis rinkoje.
Trečioje vietoje buvo „Baltikums draudimas”, kurio 75,2 proc. portfelio sudarė privalomasis draudimas – 45,2 mln. įmokų. Ši latviško kapitalo draudimo kompanija, nepajėgdama pakelti nuostolių naštos, praėjusį mėnesį pasitraukė iš šios draudimo rinkos. Kaip pastebėjo ekspertai, tinkamu laiku – prieš pavasarinį sutarčių atnaujinimo bumą. Tuomet draudiko įsipareigojimai būtų buvę dar didesni.
Šalies draudimo rinkos lyderių trejetukas, jau ne pirmus metus sukaupiantis šimtamilijonines sumas: AB „Lietuvos draudimas” – 338,7 mln. litų, UADB „ERGO Lietuva” – 138,5 mln. litų, UAB DK „PZU Lietuva” – 126 mln. litų.
Į šalies didžiausių draudimo kompanijų ketvertuką pagal bendrą įmokų portfelį pateko ir AB „If draudimas”, pasirašęs 97,3 mln. litų įmokų. Bendrovė buvo konservatyviausia privalomojo draudimo atžvilgiu. Pasirašyta 18,7 mln. litų įmokų suma sudarė tik 19,2 proc. kompanijos portfelio. Tai vienas mažiausių rodiklių rinkoje.
Kainodara ir subalansuotas portfelis
AB „Lietuvos draudimas” (LD), kaip ir kiti draudikai, pernai neišvengė nuostolių privalomojo draudimo rinkoje. Antra vertus, būdami šios rinkos lyderiais, LD savo portfelyje šiam draudimui skyrė dėmesio saikingai – 27,9 proc. Didžiausią LD surinktų įmokų dalį sudarė transporto draudimas (KASKO) – 37 proc. Taip pat labai populiariam turto draudimui teko 26 proc. įmokų, kitoms draudimo rūšims – apie 10 procentų.
Subalansuotas LD įmokų portfelis, kuris galėtų būti protingos veiklos pavyzdžiu kitiems draudikams, leidžia išvengti ir didelių nuostolių, – teigia Vaidotas Krencius, „Lietuvos draudimo” privačios rizikos skyriaus vadovas.
Bendras šalies privalomojo draudimo rinkos nuostolingumo koeficientas pernai buvo sumažėjęs iki 127,7 proc. Pasak V.Krenciaus, LD kompanijoje nuostolių koeficientas tesiekė 105 proc. „Mes tikimės, kad LD bus tarp pirmųjų draudikų, kuriems pavyks sumažinti privalomojo draudimo nuostolius iki nulio”, – pagrįstai tikėjosi V.Krencius.
Jis pripažino, jog pagrindinis ir svarbiausias dalykas draudikų rinkoje – paslaugų kaina. „Todėl mes vis tiksliau bandysime įvertinti kiekvieno vairuotojo riziką, taikysime vis lankstesnę kainodarą”, – sakė V.Krencius.
Drausmingesni vairuotojai mokės mažiau
UAB „If draudimas” Panevėžio atstovybės direktorė Gražina Sonina teigė, kad šios kompanijos privalomojo draudimo kainodaros akcentas – vairuotojų stažas.
„Nustatydami privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydį, vertiname, kokią riziką gali kelti vairuotojas. Statistika rodo, kad patyrę vairuotojai maždaug 3 kartus rečiau tampa avarijų kaltininkais nei ką tik prie vairo sėdę. Todėl „If draudimas” pirmasis šalies rinkoje privalomojo draudimo įmoką pradėjo skaičiuoti priklausomai nuo vairuotojo stažo”, – sakė G.Sonina.
Pasak jos, analizuojant statistiką buvo pastebėta, kad mažiau galingi automobiliai rečiau patenka į avarijas, o patekę sukelia mažesnius nuostolius. „Todėl drausmingi, ne itin galingus automobilius vairuojantys „If draudimo” klientai Panevėžyje šiemet draudžiasi nuo 156 Lt”, – pažymėjo kompanijos Panevėžio atstovybės vadovė.
Panašiai įmokų kainas diferencijuoja ir rinkos lyderiai. LD Privačios rizikos skyriaus vadovas V.Krencius teigia, kad dabar važiuoti drausmingai apsimoka: „Šiuo metu „Lietuvos draudime” drausmingi ir kelerius metus be avarijų važinėjantys vairuotojai moka iki 35 proc. pigiau nei besidraudžiantieji pirmą kartą ar ką tik išlaikiusieji vairavimo egzaminą.”
Draudimo įmokų šuolis – 40 procentų
Kartu su rinka pernai augo ir vidutinė transporto priemonės draudimo įmoka. Per metus ji padidėjo 40 procentų – nuo 208 litų 2005 metais iki 291 Lt pernai.
Pasak V.Krenciaus, LD kompanijoje vidutinė įmoka jau trečius metus buvo mažesnė už rinkos vidurkį – pakilo nuo 196 litų 2005 metais iki 228 litų pernai.
UAB „If draudimas” išlaiko dar mažesnį vidutinės privalomojo draudimo įmokos dydį. Pasak kompanijos Panevėžio atstovybės direktorės G.Soninos, pernai „If draudime” vidutinė įmoka buvo 165 litai. Šių metų sausio ir vasario mėnesiais ji net sumažėjo iki 163 litų.
Lietuvoje įmokos mažiausios
Lietuvoje vairuotojų privalomasis draudimas yra nuostolingas visoms šalies draudimo bendrovėms. TPSVCAPD įmoka – mažiausia Europos Sąjungoje.
„Kitose šalyse, jei vairuotojas 10 metų važinėja be įvykių, tai už draudimą moka perpus pigiau. Tikiuosi, kad ir mes pasieksime tą patį įmokų santykį, – vylėsi V.Krencius. – Mūsų vidutinė įmoka yra mažiausia ES. Pavyzdžiui, Anglijoje ji siekia 2-3 tūkst. eurų. Mūsų kaimynai taip pat moka didesnes vidutines draudimo įmokas: Latvijoje – apie 350, Estijoje – apie 400 litų”.
„Vidutinės įmokos auga dėl kelių pagrindinių priežasčių: kyla servisų įkainiai, atsiranda vis daugiau naujų ir brangesnių automobilių, žmonės daugiau keliauja. Visa tai reiškia net 42 procentais padidėjusius nuostolius – štai 2005 metais vidutinė avarijos žala buvo du tūkstančiai, o pernai – jau pustrečio tūkstančio litų. Svarbią įtaką darė ir didėjančios vežėjų draudimo įmokos”, – teigė V.Krencius.
Mažiausi nuostoliai – Panevėžio rajone
Visiems įdomi draudiminių įvykių statistika yra aktualiausia draudikams, jie pagal tai nustato įmokų dydžius. Tyrimų duomenimis, pernai Lietuvoje vidutinės žalos vertė išaugo iki 2500 litų.
„Mes lyginame situaciją kiekviename regione, – sakė V.Krencius. – Taip pat ir Panevėžyje. Pavyzdžiui, panevėžiečiai į eismo įvykius pakliūna 6,5 proc. Tai yra 6,5 vairuotojo iš 100. Tai labai panašu į Kauno ar Vilniaus rodiklius. Tačiau panevėžiečių padaromi nuostoliai yra kur kas mažesni. Priežastys – tai priklauso ir nuo automobilio markės.
Pavyzdžiui, Panevėžyje vidutinė žala – 1800 litų, kai Klaipėdoje vidutiniškai 2200 litų už tą patį draudiminį įvykį. Tačiau Panevėžio rajone važinėja dar drausmingiau. Rajono gyventojai į eismo įvykį patenka tik 4,7 karto iš 100. Panevėžio rajone padaromų nuostolių dydis (1550 Lt) – pats mažiausias šalyje. Todėl panevėžiečiai už privalomąjį draudimą moka mažiau nei klaipėdiečiai”.
Sunkųjį transportą drausti rizikingiau
Lietuvos draudikai labai skirtingai nustato privalomojo draudimo įmokas sunkiajam transportui. Taip pat pripažįstama, kad privalomasis sunkiojo transporto draudimas yra dar labiau rizikingas ir nuostolingas nei lengvųjų automobilių.
Privalomojo draudimo įmokų dydis sunkiajam transportui labai svyruoja draudimo rinkoje. Toks draudimas įvairiose draudimo kompanijose gali kainuoti 5000-9000 litų. Pasak V.Krenciaus, LD privalomojo draudimo sunkiajam transportui tarptautiniams vežimams vidutinė įmoka pernai siekė 6,5-7 tūkstančius litų.
Kiekviena draudimo įmonė, pasak V.Krenciaus, nustato savo įmokos dydį, įvertina riziką. „Jei kompanija dirba stabiliai, negalvoja užimti didesnę rinkos dalį, tai ji nustato didesnę kainą. Jei siekiama plėstis – įmonė nežiūri į ateitį, neįvertina žalų, kurios yra padaromos tarptautiniuose vežimuose, tai kaina nustatoma mažesnė. Mažesnę draudimo įmokos kainą nustatantys draudikai rizikuoja turėti didesnių nuotolių. Nes tarptautiniuose vežimuose padaromos žalos, kurias reikia atlyginti, yra nepalyginamai didesnės nei Lietuvoje.
LD pernai pasirašė privalomojo draudimo sutarčių maždaug už 94 milijonus litų. Tačiau iš tos sumos tik 2-3 milijonai teko sunkiajam transportui. „Mes neplečiame šios draudimo rūšies kaip labai rizikingos, – sakė V.Krencius. – Tačiau draudimo rinkoje yra kompanijų, kurių apie 80 proc. privalomojo draudimo sutarčių yra skirtos sunkiajam transportui.”
Dauguma draudikų yra nustatę privalomojo draudimo kainą sunkiajam transportui, kuri nėra pagrįsta. „Lietuvos draudimas”, anot V.Krenciaus, yra nustatęs tokią kainą (iki 7 tūkstančių litų), kuri neatneštų kompanijai akivaizdžių nuostolių.
Renkasi pigesnes draudimo paslaugas
UAB „Atra”, užsiimančiai ne tik naujų automobilių prekyba, bet ir logistikos paslaugomis, tenka apdrausti savo 20 vilkikų parką.
Kaip teigia įmonės direktorius Almantas Balčėtis, privalomasis draudimas tarptautiniams maršrutams yra toks pat brangus kaip ir KASKO draudimas, kuriuo yra apdraudžiami tik naujausi sunkvežimiai.
Pasak A.Balčėčio, vilkikai apdraudžiami ne vienoje draudimo kompanijoje, pasirenkama kuo pigesnė paslauga. Tarptautinio draudimo (žaliosios kortos) kaina priklauso nuo to, į kurias šalis dažniau vykstama. Jei, pavyzdžiui, maršrutai veda per Vokietiją, tai per metus reikia sumokėti 7-8 tūkstančius litų draudimo įmoką. Jei per Lenkiją – nuo 4,5 tūkst. litų. Kaip minėjo A.Balčėtis, apdrausti vilkikus vietiniams vežimams yra gerokai pigiau – nuo 500-600 litų.
UAB „Atra”, anot vadovo, pasirenka draudimo kompanijas pagal vienintelį kriterijų – kuri pasiūlo mažesnį įmokos dydį.
„Pastebėjau, kad rinkos lyderio „Lietuvos draudimo” įkainiai – vieni brangiausių. Tad kol kas ten neteko draustis, – sakė A.Balčėtis. – Kitų draudimo bendrovių, su kuriomis įmonei teko turėti reikalų, reakcija į draudiminį įvykį likau patenkintas.”
Bendrovė „Atra” kasmet draudimui skiria apie 100 tūkstančių litų. Pasak A.Balčėčio, palyginti su įmonės apyvarta, tai nėra daug.
Komisija ragina būti budriems