Marijampolės senamiesčio veido jau nedarkys ilgai praeivių žvilgsnius traukęs namas-vaiduoklis. Po rekonstrukcijos statinys virto puošniais bei moderniais Marijampolės rajono prokuratūros rūmais.
Apie įkurtuves prestižinėje Gedimino gatvės vietoje, šalia centrinės Jono Basanavičiaus aikštės bei universalinės parduotuvės „Gulbė”, Marijampolės rajono prokuratūros vadovai pradėjo galvoti beveik prieš dešimtmetį.
Išgelbėjo renovacija
1999 metais gerokai aptriušusį bendrabučio tipo namą pavyko perimti iš Vakarų banko, nes šis jam buvo įkeistas ir atitekęs iš vieno nesėkmę karjeroje patyrusio verslininko. Metus visiškai neeksploatuotą bei nežinioje paliktą pastatą buvo paveikusi ne tik laiko tėkmė, bet ir piktavalių žmonių rankos: nebuvo nei langų stiklų, nei durų.
Ir atsiradus naujiems šeimininkams padėtis nesikeitė, nes įstrigo lėšos, tad „vaiduoklį” teko laikinai užkonservuoti. Tik 2006 metais sulaukus finansavimo iš šalies Finansų ministerijos pagaliau pajudėjo būsimų įkurtuvių planai.
UAB „Druskininkų projektas” specialistai 1279 kvadratinių metrų pastato rekonstrukcijos projektą parengė taip, kad namas būtų pritaikytas prokuratūros poreikiams. Patalpos suskirstytos į šviesius, erdvius kabinetus, palikta vietos koridoriams, laiptinei, vestibiuliui. UAB „Marijampolės statyba” meistrai uždengė naują stogą, atnaujino ir apšiltino viso pastato lauko sienas, pakeitė langus. Vėliau į pagalbą buvo pasikviesti interjero kūrėjai marijampoliečiai Reda ir Algirdas Marcinkevičiai. Jiems patikėta sukurti posėdžių salės, prokuratūros muziejaus, vyriausiojo prokuroro darbo kabineto bei greta esančio poilsio kambario aplinką.
Prašė aukštinti patalpas
Architektai „Namų pasauliui” sakė, kad sudėtingiausia buvo rasti tinkamus sprendimus ir daugiausia pasukti galvas, kaip nesužeminti ir taip labai žemų patalpų, o suprojektuoti taip, kad jos vizualiai atrodytų aukštesnės.
„Vyriausiasis prokuroras dėl to ir prašė mūsų pagalbos, klausė, ką galima išpešti iš žemų lubų. Jis pageidavo ne prabangos, o oficialumo. Todėl visų pastangos ir buvo sutelktos tam, kad žemos patalpos dar labiau nepažemėtų. Dabar vaikštau jose ir nejaučiu, kad lubos slėgtų. Vadinasi, pavyko”, – sakė architektė.
Pirmiausia buvo pasirinkti ne kabantys šviestuvai, o po stiklinėmis lubomis paslėptos lempos. Tarp sienų ir lubų imituoti tarpeliai sukuria įspūdį, kad lubos likusios aukščiau, o šios, stiklinės, yra kabamosios, nors iš tiesų taip nėra. Specialistams teko gudriai „pažaisti” ir su kitomis interjero detalėmis. Labai pravertė sumanymas patalpų langus pratęsti iki žemės – jie susilygino su grindimis. O architektei dar kilo mintis įkalbėti prokuratūros vadovą ant visų langų kabinti kiek brangesnes, tačiau universalesnes, patalpas kiek aukštinančias vertikalias žaliuzes. Net ir užtrauktos jos nesudaro įspūdžio, kad uždengta aklinai, pro žaliuzių ažūrą matyti gatvė, namai, laukas, todėl išvengiama uždaros patalpos įspūdžio. Tai suteikia erdvės ir jaukumo. Posėdžių salėje dar panaudojom tokį „ritmuką”: priešais vertikaliomis žaliuzėmis uždengtus langus esančioje dekoratyvinėje senų plytų sienoje sudėliojome vertikalius šviestuvėlius, o tarp jų – įrėmintas senųjų Marijampolės prokuratūros pastatų fotografijas. Ir tokie niuansai vizualiai kiek paaukštino patalpas”, – pasakojo nemažai projektavimo duonos ragavusi architektė Marcinkevičienė.
Sprendimais liko patenkinti
Kurdami prokuratūros vadovo darbo ir poilsio erdvę, kaip ir salėje, sienoms dekoruoti architektai pasirinko senas raudonas plytas. Ir ne vien praktiškumo sumetimais, bet ir dėl to, kad atnaujintame pastate jiems norėjosi palikti bent kokį seną apdailos elementą ir jį tinkamai priderinti prie naujų. Projektuodami baldus stengėsi, kad šie būtų kuo lengvesni, šviesesni, įdomesni. Sienos nišose vietoj biuro spintų pritaikė stiklo lentynėles. Ant jų puikiai atrodo išdėlioti suvenyrai, atminimo dovanos, įrėmintos nuotraukos. Šios mielos detalės taip pat suteikia šilumos ir jaukumo. Prokuratūros vadovo kabineto langai žiūri į judrią Jono Basanavičiaus aikštę, tačiau darbo stalas pastatytas taip, kad norint stebėti, kas vyksta už lango, tektų atsistoti ir prieiti prie jo arčiau.
Pasak Marijampolės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimanto Bradūno, įkurtuvių dienos neprarasdamas vilties jų kolektyvas laukė gana ilgai. Ir sulaukė. Į naujas patalpas persikėlė ne tik prokuratūros pareigūnai, bet ir archyvas, autoūkis. „Gal kiek pagyrūniškai skambės, bet turime jei ne gražiausią, tai tikrai vieną gražiausių prokuratūros įstaigų Lietuvoje, – tvirtino jis. – Didumą gyvenimo laiko žmogus praleidžia darbe. Visą laiką dirbdamas vadovu net neabejojau, kad darbuotojams turi būti sudarytos minimalios darbo sąlygos. Dabar tokias sąlygas tikrai turime.”