Verslininkams vis daugiau nerimo kelia sprendimas į naujos atominės elektrinės projektą įtraukti privataus kapitalo bendrovę „VST”
Vyriausybės bandymas kurti bendrovę, kuri dalyvautų statant naują atominę jėgainę, sulaukia vis atviriau reiškiamo nepritarimo.
Ypač kritikams neramu dėl „Vilniaus prekybos” valdomos elektros skirstymo bendrovės „VST” dalyvavimo šiame projekte – jų nuomone, nėra garantijos, kad elektros skirstymo verslą perims ši verslo grupė.
„Atominės elektrinės įstatymo projekto 11 straipsnyje palikta landa, kad neilgai trukus ir nekeičiant įstatymo Rytų skirstomųjų tinklų ir VST kontroliniai akcijų paketai atsidurs „Vilniaus prekybos” rankose”, – kalbėjo Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos (NETVA) prezidentas Algirdas Jaruševičius.
Jaruševičius mano, jog sprendimas įstatymu kaip nacionalinį investuotoją įtraukti VST yra neteisingas ir kenksmingas Lietuvos valstybei, jos pramonei, verslui ir tarptautiniam autoritetui. Jo manymu, būtų geriau investuotojus pritraukti nacionalinio investuotojo akcijas parduodant per biržą.
Dabar Seime svarstomas naujos atominės elektrinės įstatymo projektas numato, kad „NDX energija” – „Vilniaus prekybos” savininkams priklausanti įmonė, valdanti VST – mainais už nacionalinio investuotojo į jėgainę akcijas atiduos turimas skirstomųjų tinklų akcijas.
Vakar Seimo valdyba nutarė prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos ištirti, ar naujos atominės elektrinės įstatymo projektas nėra korupcinis. Išvadas dėl projekto pateiks ir Europos teisės departamentas.
Siūlo atsisukti atgal
NETVA vadovas siūlo analizuoti, kokias pasekmes Lietuvai sukėlė tuometinių Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas. Anot Jaruševičiaus, privatizuojant minėtą įmonę buvo apribotas potencialių įmonės pirkėjų skaičius. Išskirtiniam pirkėjui sudarius specialias turto pardavimo sąlygas Vakarų skirstomųjų tinklų materialus turtas parduotas bent 1 mlrd. litų pigiau. NETVA teigia, kad 2004-2005 metais Vakarų skirstomieji tinklai nepagrįstai apie 14 proc. padidino elektros tarifus. O siekiant sudaryti lygių kainų regimybę Ūkio ministerija tarifus leido padidinti ir Rytų skirstomiesiems tinklams.
„Tik ydingoms elektros kainoms galime būti dėkingi, kad Lietuva liko be euro, – ironizavo Jaruševičius. – Dujų ir naftos kainų Lietuva negalėjo paveikti. Dėl ydingos elektros kainų kainodaros infliacija Lietuvoje pakilo 0,4 procento. Kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijų, pritrūko 0,1 procento”, – sakė Jaruševičius.
Pasak jo, labiausiai gąsdina galimas nepagrįstas elektros kainų didinimas. Jaruševičius sakė, kad daugybę trūkumų galima aptikti kainodaros metodikoje.
„Sudėtingose formulėse naudojami koeficientai, kurių apibūdinimai prasideda žodžiais „numatoma”, „tikimasi”, „laukiama”. Tokių koeficientų yra apie 30. Galima įsivaizduoti, kaip manipuliuojant prognozėmis gali smarkiai keistis elektros energijos tarifai”, – teigė Jaruševičius.
Nesupranta pasirinkimo
Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje nutarta suformuoti darbo grupę, kuri sieks įtikinti Seimą, kad šis vadovautųsi ne vienadieniais interesais ir parengtų skaidrų atominės jėgainės įstatymą. „Mes už atominę jėgainę. Bet mes prieš, kad toks darinys būtų kuriamas su grupuote, kurios reputacija toli gražu nėra tobula”, – kalbėjo Jaruševičius.
Premjero patarėjas Saulius Spėčius mano, kad Vyriausybės pasirinktas nacionalinio investuotojo formavimo būdas pasiteisins. Mat toks principas išbandytas privatizuojant „Mažeikių naftą”.
O štai LPK prezidentas Bronislovas Lubys stebisi, kodėl valstybė nenori pasiimti pinigų privatizuodama Rytų skirstomuosius tinklus su sąlyga, kad įmonė būtų įtraukta į konsorciumą.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniam direktoriui Danui Arlauskui nerimą kelia kitas dalykas: įstatyme nenumatyta, kad valstybė nacionalinio investuotojo bendrovėje garantuotai išlaikys valdymą.
Žada dar vieną galimybę
Jau anksčiau buvo skelbta, kad kuriant nacionalinio investuotojo bendrovę bus vykdoma nauja „Lietuvos energijos” akcijų emisija. Ji bus apmokėta Rytų skirstomųjų tinklų bei VST akcijomis. Pastarosios dvi įmonės, Spėčiaus tvirtinimu, taps antrinėmis „Lietuvos energijos” įmonėmis. Galimas daiktas, kad bus numatomos papildomos emisijos, kurios leistų prisidėti kitiems investuotojams. Nacionalinis investuotojas naujos atominės jėgainės projekto įgyvendinimo bendrovėje turės ne mažiau kaip 34 proc. akcijų. Likusios akcijos atiteks Estijos, Latvijos ir Lenkijos bendrovėms.