Skurdo duobėje – viena su vaikais

Šeimos, kuriose vaikai auga tik su vienu iš tėvų, paprastai – motina, dažnai priverstos skaičiuoti kiekvieną centą ir donkichotiškai kovoti už išgyvenimą

Statistika rodo, kad moterų skurdas didėja dvigubai sparčiau nei vyrų ir 2,4 proc. viršija santykinį skurdo lygį šalyje. Pastaruoju metu daugėja ir neturinčių darbo moterų: metų pradžioje jos sudarė 62 proc. bedarbių.

Dirbančių moterų atlyginimo vidurkis net 18 proc. skiriasi nuo vyrų. Didžiausias skurdo rizikos lygis – net 31,4 proc. – yra būtent šeimose, kuriose vienišas suaugęs asmuo išlaiko vaikus. Pastarojo gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, motinų, gyvenančių su nepilnamečiais vaikais, Lietuvoje buvo dauguma – beveik 61 tūkstantis (tėvų – vos daugiau kaip 4 tūkst.).

Su keturiais vaikais ir paskola

33 metų vilnietei Daivai dabar tenka išlaikyti net keturias atžalas: dvylikos, septynerių, penkerių ir trejų – tris mergaites ir berniuką. Šeimininke vaikų darželyje dirbančiai moteriai tai išties didelė našta. Skyrybų su vyru procesui tebesitęsiant, priteistų laikinųjų alimentų – po 200 litų kiekvienam vaikui – jie negauna maždaug metus. Pasak Daivos, atskirai gyvenantis vyras vienąkart alimentus sumokėjo, tačiau tai daryti toliau atsisako, esą moteris dabar yra „praturtėjusi” – gavo pinigų už parduotą garažą. Daivos teigimu, prasiskolinusiai buvusio vyro įmonei priklausęs garažas valstybės buvo parduotas iš varžytinių ir keliolikos tūkstančių litų dalis, tekusi moteriai, yra vienintelis gelbėjimosi šiaudas, kurio įsikibusi ji išgali sumokėti kasmėnesinę maždaug 500 litų sumą paskolai už butą dengti. „Kaip reikės mokėti bankui, kai baigsis „garažo” pinigai, neįsivaizduoju. Darželyje, kur dirbu šeimininke, mano atlyginimas – 500 litų „į rankas”. Kažkada gautas drabužių konstruktorės diplomas dulka – 10 metų buvau namų šeimininkė, auginau vaikus, tad neturiu darbo pagal specialybę patirties ir vilties įsidarbinti”, – sakė Daiva.

Iš garažo pinigų už tūkstantį litų ji įsigijo seną mašinytę, kad bent mažiausiųjų nereikėtų nešioti ant rankų. Maistas, drabužiai, mokesčiai už darželį suryja visas menkutes šeimos pajamas, tad taupyti nėra iš ko. Vaikai šiandien negali tikėtis turiningesnių atostogų, juoba išvykų prie jūros. Šiai daugiavaikei šeimai valstybės teikiamos lengvatos – nemokami pietūs mokykloje ir perpus mažesnis mokestis už darželį. Tam ir atitenka valstybės skiriami 50 litų už vaiką.

„800 litų alimentų suma mums būtų didelė paspirtis. Kreipiausi į Daivos Prunskienės antstolių kontorą, bet iki šiol alimentų nepavyksta išieškoti. Tačiau kitai antstolių kontorai kažkodėl kaipmat pavyko išieškoti buvusio vyro įmonių skolas. Galbūt tai – skirtingo požiūrio į valstybės ir eilinių žmonių skolininkus pasekmė”, – svarstė pašnekovė.

Siekdama panaikinti dėl vyro įmonės skolos butui uždėtą areštą, Daiva privalėjo iš savo sąskaitos padengti 2 tūkst. litų skolą. „Bet vyras pažadėjo, kad gausiu pranešimų apie dar didesnes skolų sumas. Taigi tenka mokėti dvigubai: ir už buto paskolą, ir už įmonės skolas”, – pasakojo moteris.

Jos nuomone, padėtis, kurioje ji su keturiais vaikais atsidūrė, nėra vien iširusios šeimos tarpusavio santykių reikalas. „Šeimos ir vaikų interesų valstybė realiai negina”, – vertina pašnekovė.

Bus geriau

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė su tokia nuomone nesutinka. „Skola valstybei dažnai yra vienkartinė, ir žmonės iš anksto nepasirengę jos slėpti kaip skolos vaikams, kurią tenka mokėti daugelį metų”, – komentavo A.Astrauskienė. Jos nuomone, būdų išieškoti tokias skolas antstoliai šiandien turi pakankamai. „Šis procesas tobulės, kai sutvirtės antstolių autoritetas, o skolininkai turės mažiau galimybių nuslėpti vokeliuose gaunamas pajamas. Be to, pati visuomenė turėtų būti nepakanti tokiems asmenims”, – įsitikinusi A.Astrauskienė.

Deja, Antstolių rūmai neturi jokios statistikos apie išieškomas alimentų sumas: šių skaičių nefiksuoja turima informacinė sistema. Praėjusių metų pradžioje antstoliai turėjo per 53 tūkst. nebaigtų vykdomųjų bylų, per metus prisidėjo beveik 11 tūkst. naujų.

Nuo kitų metų sausio pradės veikti Vaikų išlaikymo fondas. Tėvų arba kitų asmenų neišlaikomus vaikus rems valstybė, kuri nuostolius išsireikalaus iš pamiršusių vaikus remti asmenų. Tačiau išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės viršyti 1,5 minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Iki spalio 1-osios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti įstatymų bazę, skolininkus fiksuojantį registrą. Panorėjęs imti paskolą, mokėti alimentus vengiantis asmuo neišvengs sunkumų.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė sutinka, kad ši priemonė tėra pirmoji kregždė. Ji mano, kad tokių šeimų padėtį turėtų pagerinti rengiama Šeimos politikos koncepcija, kurią priimti tikimasi iki rugsėjo 1-osios. Viena jos priemonių – šalia mokyklose jau esančių lytinio auklėjimo pamokų siūlomas įvesti pasirengimo šeimai kursas. „Užaugę vaikai geriau suvoks atsakomybės už savo atžalas svarbą”, – mano R.Baškienė.

Santuoka svarbiau už tėvystę

Žmogaus teisių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė nesistebi, kad Lietuvoje vis dar gaji tradicija vengti išlaikyti vaikus. „Nedalyvavęs prižiūrint vaiką tėvas vėliau nesijaučia už jį atsakingas. Europoje akcentuojamas dviejų šeimos maitintojų ir dviejų globėjų modelis. Lietuvoje tėvystės atostogų išeinantys vyrai tebėra egzotika. Be to, tokia galimybė numatyta tik santuokoje gyvenantiems vyrams, nors beveik trečdalio visų vaikų šiuo metu susilaukia nesusituokusios poros. Tai rodo, kad įstatymų leidėjai santuoką laiko svarbesne už tėvystę. Juk manydamas, kad reikia rūpintis šalies demografija, pažeidžiamiausia visuomenės grupe – vaikais, tėvystę skatintum iš paskutiniųjų. Mes vis dar linkę moralizuoti vienišas motinas. Bet jei ji neišmetė vaiko į šiukšliadėžę, pasistenkime sudaryti sąlygas, kad savo atžalą galėtų užauginti kuo geriau. Norėdama gauti valstybės išmoką, vieniša motina dabar turi įrodyti, kad iš tiesų yra vieniša. Tačiau šios išmokos yra tokios mažos, kad turinčios gerą darbą moterys dėl jų net nesivargins. Tad valstybė vėl „muša” pažeidžiamiausią gyventojų kategoriją”, – sako M.Jankauskaitė.

Ji pabrėžė, kad per vieną tyrimą buvo pastebėta, jog moters pragyvenimo lygio kilimas daro kur kas didesnę įtaką vaikų gyvenimo kokybei nei tėvo pragyvenimo lygio kilimas. „Vyrai perka jachtą, motociklą, fotoaparatą. Tai šeimos gyvenimo lygio tiesiogiai nepagerina. Moterys linkusios investuoti tiesiogiai – pagerėja šeimos maisto kokybė, vaikams perkami geresni drabužiai. Tad kalba apie moterų skurdą nėra kalba tik apie moteris. Už jų stovi vaikai. Tačiau nedarome beveik nieko realaus, kad pagerintume jų padėtį”, – įsitikinusi M.Jankauskaitė.