Aktyviai Kaliningrado srityje veikiantiems ar į ją dar tik nusitaikiusiems Lietuvos verslininkams atsiveria naujos galimybės.
Kremliui skiriant vis didesnį dėmesį Kaliningrado srities plėtrai, į šį Rusijos regioną ima plūsti milijardai rublių iš federalinio biudžeto. Verslininkai gali ne tik tikėtis valstybinių užsakymų infrastruktūros plėtrai, bet ir įgyvendinti savo projektus kuriamoje ypatingoje Kuršių Nerijos turizmo zonoje.
Lietuviai taip pat turėtų pasinaudoti unikalia situacija ir plėtoti nekilnojamojo turto projektus, mat šioje rinkoje kainos šturmuoja neregėtas aukštumas, o pasiūla toli gražu neatitinka paklausos. Neblogą investicijų grąžą turėtų užtikrinti ir logistikos verslas. Visa tai konstatuota Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ir Tarptautinių prekybos rūmų Lietuvoje surengtame seminare.
Laukia milijono turistų
Pasak Lietuvos komercijos atašė Kaliningrado srityje Donato Butkaus, šiemet Kaliningrado srityje pradeda funkcionuoti Kuršių Nerijos ypatinga turizmo zona. Čia turistinį verslą plėtosiantiems verslininkams bus taikomos trijų rūšių lengvatos – pelno mokestis sieks ne 24, o 20 proc., penkerius metus nereikės mokėti turto ir žemės mokesčių, taip pat bus suteikta galimybė nuostolius perkelti į kitus metus.
Anot Kaliningrado srities Vyriausybės ekonomikos ministro pavaduotojo, Strateginio planavimo departamento direktoriaus Vladimiro Kuzino, iš federalinio šalies biudžeto šios turizmo zonos infrastruktūros kūrimo darbams numatoma skirti 1,5 mlrd. rublių (150 mln. litų), iš srities biudžeto – 300 mln. rublių (30 mln. litų). Numatyta pastatyti jachtklubus Zelenogradske ir Rybačyje, etnografinius ir ornitologijos muziejus, vandens pramogų parką, kongresų centrą, viešbučius.
Kaliningrado sritis taps ir vienu iš keturių Rusijos regionų, kur iki 2010 m. bus sutelkti visi šalies azartiniai lošimo namai. Šiam tikslui jau numatyta 5 kvadratinių kilometrų teritorija tarp Jantarnij ir Baltijsko. Tiesa, naujasis įstatymas numato, kad lošimų veikla gali užsiimti tik Rusijos juridiniai asmenys, kurių įstatinis kapitalas turi siekti 600 mln. rublių (60 mln. litų).
Tikimasi, kad pradėjus funkcionuoti šioms dviem zonoms kasmet į Kaliningrado sritį atvyks milijonas turistų. Dabar kasmet sritį aplanko 200 tūkst. atvykėlių, tačiau apie 70 proc. jų sudaro tėvynainiai iš didžiosios Rusijos.
Kaliningrado marketingo centro prezidento Andrejaus Tarasovo teigimu, turistų srautai turės didžiulę įtaką ir srities nekilnojamojo turto rinkai.
„Kad būtų įmanoma priimti milijoną turistų reikia, jog srities viešbučiuose būtų 50 000 vietų, o dabar yra tik 2 000. Egzistuoja didžiulis SPA paslaugų poreikis – jau dabar reikia 10-12 tokias paslaugas teikiančių objektų, o veikia tik du. Tyrimais nustatyta, kad kasmet SPA paslaugoms būtų išleidžiama apie 100 milijonų JAV dolerių”, – sakė A. Tarasovas.
Ypatingoji zona – stambiems projektams
Pernai balandį pradėjo funkcionuoti naujasis Kaliningrado ypatingosios ekonominės zonos (YEZ) įstatymas. 25 metus galiosiantis teisės aktas numato, kad lengvatos taikomos, kai per trejus metus zonoje užsiregistravusi įmonė investuoja nemažiau kaip 5 mln. JAV dolerių (12, 7 mln. litų).
Minėtame įstatyme numatyta, kad naujais teisės aktais nustačius didesnius mokesčius, draudimus ar apribojimus, jie YEZ įmonėms netaikomi 25 metus. Jei YEZ įmonė išsinuomoja projektui reikalingą sklypą, jo nuomos kaina negali būti didinama visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. YEZ įmonėms pirmus šešerius veiklos metus nereikia mokėti pelno ir turto mokesčių, o 6-12 veiklos metais šie mokesčiai bus perpus mažesni.
Pasak Stanislovo Juciaus, Kaliningrade dirbančios bendrovės „Rosslitsroj” vadovo ir srityje veikiančio Lietuvių verslo klubo prezidento, svarbiausia yra tai, kad įsigaliojus naujajam YEZ įstatymui, dešimt metų dar galios senasis, priimtas 1996-aisiais.
„Tai leis normaliai dirbti toms įmonėms, kurios į sritį investavo anksčiau, leis atsipirkti investicijoms”, – sakė S. Jucius.
Anot Kaliningrado srities Vyriausybės ekonomikos ministro pavaduotojo V. Kuzino, šiuo metu YEZ yra įsiregistravusios 35 įmonės. Jos yra numačiusios investuoti 19,5 mlrd. rublių (1,95 mlrd. litų), sukurti 6 000 darbo vietų. Vidutinis YEZ dirbančio žmogaus atlyginimas dabar čia siekia 18 000 rublių (1 800 litų).
Pasak V. Kuzino, srityje tai pat jau yra formuojamos specialios pramoninės zonos – jau sprendžiami infrastruktūros ir žemės klausimai.
Fantastinė paklausa
Programos EUROPEAID projekto „Parama Kaliningrado regioniniam vystymuisi” komandos vadovo Fiorenzo Sperotto įsitikinimu, šiuo metu naudingiausia Kaliningrade investuoti į logistiką. Tuo tarpu Kaliningrado marketingo centro prezidento Andrejaus Tarasovo teigimu, labiausiai besivystanti ir patraukliausia srities rinka yra nekilnojamasis turtas.
„Paklausa čia fantastinė. Paskaičiuota, kad Kaliningrade trūksta pustrečio milijono kvadratinių metrų būsto. Tyrimais nustatyta, kad srityje jau susiformavusi vidutinė klasė per artimiausius 3-4 metus yra numačiusi būstui išleisti apie 840 milijonų JAV dolerių. Paklausa realiai patenkinta bus tik per dešimt metų. Be to, dar reikia atsižvelgti į tai, kad srityje dėl Vyriausybės vykdomos politikos augs gyventojų skaičius”, – sakė A. Tarasovas.
Pasak „Rosslitsroj” vadovo S. Juciaus, pernai rugsėjį bendrovė Kaliningrade butus su nepilna apdaila pardavinėdavo po 900 eurų (3 100 litų) už kvadratinį metrą, o dabar kaina siekia jau 1 700 – 2 000 eurų (5 870 – 7 085 litus). Anot A. Tarasovo, kai kur Kaliningrado centre būsto kaina siekia net 3 000 eurų (10 360 litų) už kvadratinį metrą.
Marketingo centro prezidento teigimu, šiuo metu Kaliningrade trūksta sklypų naujoms statyboms, problemų sudaro ir tai, kad mieste yra senos komunikacijos, neišlaikančios apkrovų.
„Tačiau žemės netrūksta užmiestyje. Dabar populiariausi sklypai prie jūros nuo Jantarnij, Zelionogradsko iki pat Kurčių nerijos. Net neypatingos kokybės kotedžai nuperkami tik pradėjus atlikti žemės darbus. Žmonės nori turėti maždaug 25 kilometrų nuo miesto atstumu esančią vilą. Penktadalį namų užmiestyje nuperka Maskvos, Sankt Peterburgo gyventojai, užsieniečiai. Perkama poilsiui, pasiturintys verslininkai perka namus tėvams, kad jie galėtų ramiai praleisti senatvę prie jūros”, – pasakojo A. Tarasovas.
Kalbėdamas apie situaciją Kaliningrado komercinių patalpų rinkoje jis teigė, jog A klasės biurų miesto centre yra pristatyta perdaug – 1000 gyventojų tenkančiu jų kvadratūros skaičiumi Kaliningradas beveik prilygstama Maskvai. Dėl to jau krenta tokių biurų nuomos kainos. Didžiausia perspektyvą esą turi B kategorijos biurai, kurių paklausa dar nėra patenkinta.
„Prekybos patalpų sektoriuje yra panaši situacijai kaip ir su A klasės ofisais. Tūkstančiui gyventojų tenka 1,5 kvadratinio metro prekybinio ploto – tiek kiek, Helsinkyje, Stokholme”, – sakė A. Tarasovas.
Biurokratizmo netrūksta
Lietuvių verslo klubo prezidento S. Juciaus teigimu, Kaliningrade dirbantys mūsų šalies verslininkai nejaučia, kad biurokratai kaip nors diskriminuotų vien dėl to, kad įmonėje yra lietuviškas kapitalas.
„Tačiau sunkumų sukelia įvairios procedūros. Pavyzdžiui, labai sunku įsivežti techniką, ypač jei reikia tai padaryti operatyviai. Pigiau išsinuomoti vietoje, nei sumokėti mokesčius, arba reikia turėti techniką atkirai darbui Lietuvoje, ir atskirai darbui Kaliningrade. Problematiška situacija ir dėl darbo leidimų, nors čia jau yra poslinkių. Kaip ir anksčiau, sausį paprašius leidimų, juos gausi tik gegužę, tačiau anksčiau toks leidimas galiodavo tik iki metų pabaigos, o dabar išduodamas visiems metams. Tačiau žymiai sudėtingiau į Lietuvą atsivežti rusą ar ukrainietį nei lietuvį įdarbinti Kaliningrade”, – pasakojo S. Jucius.
Anot jo, darbo jėga Kaliningrade nuolat brangsta. Pavyzdžiui, 2003 metais už kubą sumūrytų plytų mūrininkui buvo mokama apie 9 JAV dolerius (23 litus), o dabar – jau 35 (90 litų).
ES programos Kaliningrado regione „Verslo ir viešojo sektoriaus mokymo sistemos plėtra ir stiprinimas” eksperto Sigito Brazinsko teigimu, gamykloje, su kuria jam tenka nuolat dirbti, eilinis darbuotojas gauna apie 8 000 rublių (800 litų) atlyginimą.
Faktai
Pernai Lietuva į Kaliningradą eksportavo prekių už 790 mln. litų (eksporto apimtys per metus išaugo penktadaliu). Daugiausia eksportuojami gaminiai iš juodojo metalo, statybinės prekės, žuvis, mėsa.
Importas iš Kaliningrado į Lietuvą per 2006-uosius išaugo 12 proc. ir siekia 229 mln. litų.
Kaliningrado srityje šiuo metu veikia 670 lietuviško kapitalo įmonių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis užima pirmą vietą.
Lietuvos investicijos Kaliningrado srityje siekia apie 230 mln. litų (pagal šį rodiklį užimama 3 vieta).