Darbo biržai – kritikos strėlės

Negalėdami sulaikyti bėgančių darbuotojų, darbdaviai kaltina Darbo biržą dėl per didelių išmokų.

Pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovių vadovai tikisi, kad, sumažinus valstybės nustatytas išmokas bedarbiams, norinčiųjų dirbti atsirastų kur kas daugiau.

„Darbo biržos mokamos pašalpos dirbti visai neskatina. Kai pasiteirauju, kodėl darbuotojos išeina, išgirstu atsakymą, kad dirbti neverta, vis tiek tą patį moka”, – sakė privačios siuvimo bendrovės vadovė Julė Stankienė.

Iš 5 tūkst. uostamiestyje registruotų bedarbių nedarbo draudimo išmoką gauna 1 300 žmonių. Priklausomai nuo sumokėtų „Sodrai” mokesčių dydžio, išmoka siekia nuo 250 iki 948 litų per mėnesį.

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis stebėjosi darbdavių argumentais.

„Paaiškėjo, kad darbdaviai žmonėms moka dar mažiau nei valstybė. Laikai, kai mokamas minimalus atlygis, jau turėjo pasibaigti. Tačiau taip neįvyko”, – apgailestavo pašnekovas.

Pasak V.Andriušio, užuot ieškoję kaltų, darbdaviai turėtų rimčiau pamąstyti, kaip motyvuoti žmones, kad šie neišvyktų darbuotis į užsienį.

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje labiausiai darbuotojų trūksta prekybos centrams, viešojo maitinimo įstaigoms, viešbučiams, taip pat statybos ir remonto bendrovėms.

Nedarbo lygis uostamiestyje siekia 3,1 proc. V.Andriušis prognozavo, kad bedarbių mažės, nes vis daugiau žmonių įdarbinama vasaros sezonui. Kurortų bendrovės jau dairosi darbuotojų laikiniems darbams.