yriausybė neskuba prisidėti prie to, kad pajūrio paplūdimiuose dirbtų profesionalūs gelbėtojai.
Palangos meras Remigijus Kirstukas sužinojo, kad Vidaus reikalų ministerija veikiausiai nesuteiks finansinės paramos, kuri leistų paplūdimiuose samdyti ne mėgėjus, o profesionalius gelbėtojus.
Tačiau R.Kirstukas idėjos poilsiautojų gyvybę patikėti saugoti gelbėtojams profesionalams atsisakyti neketina ir ieškos kitų finansavimo galimybių.
Šiandien kurorto meras sušauks pasitarimą, kuriame svarstys, kaip rasti alternatyvių finansavimo šaltinių idėjai įgyvendinti.
Apie tai bus kalbama ir su vandens motociklininkų klubo nariais.
Dirbtų už 1 000 litų
R.Kirstukas tikisi, kad paplūdimius sutiks saugoti profesionalūs gelbėtojai iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Tačiau meras supranta, kad už tokį atlyginimą, kokį gauna paplūdimių gelbėtojai mėgėjai – apie 650 litų į rankas (šiemet jis gali būti padidintas 50 litų), profesionalai nesutiks dirbti.
R.Kirstuko skaičiavimu, profesionalus į pliažus pavyktų privilioti tik jeigu jie į rankas gautų ne mažiau kaip tūkstantį litų.
Dalį gelbėtojų algoms išmokėti reikalingos sumos žadama padengti iš 85 tūkst. litų dydžio Palangos vasaros biudžeto.
Meras norėtų, kad pliažuose dirbtų profesionalai, kurie ne tik iš vandens trauktų skęstančiuosius, bet ir suteiktų pirmąją medicininę pagalbą. Tai darydavo budintys medikai.
„Anksčiau paplūdimius nuo Palangos iki Šventosios saugodavo 34 gelbėtojai. Jeigu jie būtų profesionalai, pasitelkus turimus vandens motociklus ir kitą techniką, paplūdimiuose drąsiausiais skaičiavimais gali užtekti ir 17-20 gelbėtojų”, – vakar „Klaipėdai” sakė R.Kirstukas.
Užmojis – per drąsus?
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas abejojo, ar Palangoje pavyks nusisamdyti profesionalus, nors pritarė, kad idėja – nebloga.
„Gal Palanga turi didelį biudžetą ir pakankamai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų? Nelabai įsivaizduoju, kaip tokią idėją įgyvendinti, kai šalyje ir taip trūksta specialiųjų tarnybų darbuotojų. Be to, kad profesionalai eitų dirbti į paplūdimius, jiems reikėtų mokėti mažiausiai 1500 litų į rankas”, – mano V.Urbonas.
Klaipėdoje šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai paplūdimius žvalgys studentai. Kai kurie paplūdimiuose dirbs nebe pirmus metus.
Iš viso Klaipėdos paplūdimiuose reikėtų apie 72 gelbėtojų.
Viršininkas mano, kad komandą pavyks suburti. Dirbti gelbėtojais jau dabar nori 15 žmonių.
V.Urbonas sakė, kad 8 gelbėtojus žadama papildomai apmokyti Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Čia paruošti asmenys galės dirbti vyresniaisiais gelbėtojais.
Kiti taip pat negalės gelbėti žmonių, nebaigę specialių dviejų savaičių trukmės kursų, kur bus mokoma ir teorijos, ir praktikos. Be gerų plaukimo įgūdžių, gelbėtojai privalės išmokti teisingai traukti žmones iš vandens, suteikti jiems pirmąją pagalbą.
Įdarbins vilniečius
Neringoje, kur vasaros sezonas prasidės jau gegužės 1-ąją, reikia 60 gelbėtojų.
Gelbėtojų komanda Neringoje taip pat po truputį komplektuojama. Daugiausiai čia gelbėtojais įsidarbina vietiniai ir studentai iš Vilniaus.
Neringos paplūdimiuose budėsiantys medikai taip pat bus iš sostinės. Pagal sutartį čia su šeimomis atvažiuoja padirbti Vilniaus universitetinės ligoninės medikai, kurie suderina ir darbą, ir poilsį.
Anot Neringos gelbėjimo stoties viršininko Gintaro Kuprio, gelbėtojų pavyktų lengviau surasti, jeigu jiems būtų suteiktos geresnės apgyvendinimo ir darbo sąlygos bei didesni atlyginimai. Kol kas neringiškiai gelbėtojai gauna 950 litų algos popieriuje.