Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atlikus tyrimą, farmacijos kompanijos ir ligoninės įtariamos karteliniais susitarimais. Pasak dienraščio „Kauno diena”, nerimą sukėlė tai, kad konkurso būdu perkamų tų pačių vaistų kainos skiriasi net iki 30 kartų. Vien 2005 metais neracionaliai galėjo būti panaudota 48,5 mln. litų. Tai sudaro ketvirtadalį lėšų, kurias gydymo įstaigos skyrė vaistams ir maisto produktams įsigyti.
Per dešimt metų, kai gyventojai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, vėjais galėjo būti pradanginta keliskart didesnė suma.
SAM Ekonominės veiklos kontrolės skyrius sveikatos apsaugos ministrui ir Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė tyrimo išvadas, kurios kelia įtarimų, ar farmacijos kompanijos bei gydymo įstaigos nėra sudariusios kartelinių susitarimų.
Ministerijos specialistai apklausė 51 gydymo įstaigą, pavaldžią SAM, apskričių viršininkų administracijoms ir savivaldybėms. Tirta tik tai, ar jos racionaliai naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, už kurias perkami vaistai bei maisto produktai.
Ekonomistai aiškinosi, kokiomis kainomis ligoninės konkurso būdu pirko 50 pavadinimų medikamentus ir 40 pavadinimų maisto produktus.
„Kai kurių kainų skirtumai iš tikrųjų nustebino, bet daugiau ką nors komentuoti nesu kompetentingas”, – sakė analizės išvadas pateikęs Ekonominės veiklos kontrolės skyriaus specialistas Vidmantas Eigėlis.
Įvairiems medikamentams pirkti 2005 metais ligoninės panaudojo 210,8 mln. litų. Išvadose teigiama, kad gydymo įstaigos vaistams išleido 16,8 mln. litų. Tačiau įtariama, kad neracionaliai buvo panaudota 3,8 mln. litų, arba 23 proc. lėšų.
SAM ekonomistai mano, kad prieš dvejus metus galėjo būti neracionaliai panaudota 48,5 mln. litų.
Tyrimo išvadose įvardijama keliolika medikamentų pavadinimų, kurių kainų minimalios ir maksimalios ribos skiriasi nuo 2 iki 30 kartų. Pavyzdžiui, preparatas „Diazepam” konkurso būdu vienur buvo pirktas po 0,60 lito, o kitur po 1,8 lito. Tablečių „Glibenclamidum” pakuotė vienur buvo pirkta po 1 litą, o kitur – po 26,04 lito. Ampules „Furosemidum” vienos ligoninės pirko po 8,37 lito, kitos – po 28,56 lito.
SAM tyrimo išvados šokiravo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Rimantą Joną Dagį. „Jei ketvirtadalį lėšų ligoninės naudoja neracionaliai, kyla klausimas, kam apskritai buvo naudinga sveikatos apsaugos reforma. Paslaugų kainos, kaip buvo tikėtasi, pacientams neatpigo”, – kalbėjo R.J.Dagys.
Jo nuomone, viešieji konkursai vaistams pirkti nėra skaidrūs. „Jei vaistų kainos skiriasi net iki 30 kartų, vadinasi, galimi įvairūs karteliniai susitarimai tarp farmacijos kompanijų. Neatmetu galimybės, kad jie galimi ir tarp kompanijų bei gydymo įstaigų”, – sakė R.J.Dagys.
Pasak jo, šią prielaidą patvirtina ir kiti SAM atlikto tyrimo rezultatai – juo didesnė gydymo įstaiga, juo brangiau ji perka vaistus. Tai, parlamentaro teigimu, visiškai neatitinka rinkos dėsnių, nes turėtų būti atvirkščiai.
Ministras R.Turčinskas taip pat mano, kad vaistų kainų svyravimai galėjo atsirasti dėl farmacininkų kartelių susitarimų.
„Iki birželio 1 dienos speciali darbo grupė man pateiks detalesnę informaciją. Ketiname iki galo išsiaiškinti, kodėl atsiranda tokie dideli kainų skirtumai”, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
Tuo tarpu farmacijos kompanijų atstovai atmeta kartelinių susitarimų galimybę. Didžiausią tiekėjų rinkos dalį užimančios bendrovės „Limedika” direktorė Rūta Bagdonavičienė tikino, kad tirdama situaciją ministerija greičiausiai privėlė klaidų.
„Vaistų kainos gali skirtis 10-20 proc., bet tikrai ne kartais. Kainų svyravimai atsiranda dėl sutrikusio jų tiekimo iš užsienio. Gamintojai taip pat koreguoja vaistų kainas”, – sakė R.Bagdonavičienė.
Vaisų kainos gydymo įstaigoms priklauso ir nuo jų sugebėjimo laiku atsiskaityti už preparatus. Vienos ligoninės esą atsiskaito per 30 dienų, o kitos nesugeba to padaryti ir per keturis mėnesius.