Taip mananti Europos Komisijos vartotojų apsaugos komisarė Meglena Kuneva įsitikinusi, kad vartotojų teises ginančios organizacijos Lietuvoje dar per silpnos
Ši nauja eurokomisarė iš Bulgarijos prieš kelias savaites viešėjo Lietuvoje. „Lietuvos žinioms” ji turėjo pripažinti skaudų faktą – Europoje vartotojų teises dažnai nustelbia gamintojų interesai. Tačiau aukšta ES pareigūnė viliasi, kad įgyvendinus vartotojų apsaugos strategiją kils vartotojų gerovė.
– Kokia jūsų nuomonė apie vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje?
– Įstatymų leidyba vartotojų teisių gynimą kreipia tinkama linkme: ši sritis vis darnesnė tampa. Tačiau įstatymų papildymas bei įgyvendinimas tampa dideliu iššūkiu. Būtų sveikintina, jei vartotojų teises ginančios organizacijos taptų stipresnės ir vieningesnės, daugiau dėmesio skirtų vartotojų švietimui. Be to, aktyviau turėtų bendrauti valdžios pareigūnai ir verslo atstovai.
– Ar skiriasi vartotojams Lietuvoje ir senbuvėse ES narėse kylančios problemos?
– Toks skirtumas tarp naujų bendrijos narių ir senbuvių yra. Todėl Europos Komisija (EK) naujoms ES šalims skiria daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, kuriant visų ES vartotojų centrų tinklą naujokėms EK finansuoja 70 proc. lėšų, reikalingų projektui įgyvendinti, o senbuvių projektams skiriama 50 procentų.
Kai kurios naujos ES narės vartotojų politiką įtraukė į savo nacionalinius plėtros planus. Tai rodo, kad jos suvokia vartotojų politikos svarbą ekonominei plėtrai.
Esama nuomonių, kad sveikatos ar socialinio gyvenimo aspektai svarbesni už vartotojų teises, todėl šios srities problemų sprendimus siūloma atidėti. Tačiau nemanau, kad toks pasirinkimas būtų teisingas. Jei atidėtume vartotojų problemų sprendimą, darytume poveikį ateities politikai, o tai lemtų lėtesnį ekonomikos kilimą.
– Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba praėjusiais metais gavo daugiau nei 7 tūkst. skundų. Kokias išvadas galima daryti matant tokius skaičius?
– Tai, kad gaunama daug skundų – teigiamas dalykas. Tai nereiškia, kad man patinka, jog rinkoje daroma daug pažeidimų. Tačiau tokia skundų gausa rodo, kad vartotojai domisi savo teisėmis ir mėgina jas ginti. Be to, tai rodo, jog žmonės žino, kad esama įstatymų, kurie leidžia apginti savo teises. Kova už savo teises – svarbus rinkos tobulinimo elementas.
– Kovo viduryje patvirtinta nauja ES vartotojų apsaugos politikos strategija 2007-2013 metais. Kokia šios strategijos idėja?
– Strategija remiasi trimis pagrindiniais dalykais: aktyvinti vartotojų švietimą ir rasti daugiau būdų, kaip veikti rinką, siekiant kelti vartotojų gerovę jiems suteikti kiek įmanoma didesnes pasirinkimo galimybes bei juos, kai šie negali patys to padaryti. Strategijos koncepciją galima suformuluoti taip: bet kurioje Bendrijos šalyje įsigijusiam prekę vartotojui bus užtikrintas vienodas kokybės teisių gynimas. Dabar ES rinka palanki verslui, tačiau ne mums, vartotojams. Mažmeninės prekybos rinka labai išskaidyta: sudaryta iš 27 mažų rinkų. Tikimasi, kad įgyvendinus strategiją skirtingų šalių gamintojai jaus konkurentų spaudimą ir stengsis gaminti geresnės kokybės bei mažiau kainuojančias prekes.
– Strategija siekiama sustiprinti ES rinkos priežiūrą. Kaip to bus siekiama?
– Anksčiau norėjęs į rinką patekti gamintojas turėdavo gauti kone dešimt licencijų. Taip mėginta apsaugoti vartotojus. Dabar siekiama, kad vartotojai turėtų kuo didesnę pasirinkimo galimybę.
Todėl gamintojų patekimas į rinką nebus ribojimas, tačiau bus vykdoma rinkos stebėsena, kuri padės nustatyti vartotojų teisių pažeidimus.
Viena rinkos stebėsenos priemonių – vadinamoji staigaus pavojaus sistema. Prie bendro tinklo prijungti visų 27 rinkų vartotojų centrai akimirksniu galės informuoti Bendrijos vartotojų gynėjus, kad rinkoje pasirodė sveikatai ar net gyvybei pavojingas gaminys.
Kol kas šis principas bus taikomas tik prekėms, tačiau tikėtina, kad netrukus jis bus pritaikytas ir norint informuoti apie pavojingas paslaugas.