Šiomis dienomis ant susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus darbo stalo pateko stacionarių greičio matuoklių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose koncepcija.
Neseniai speciali darbo grupė, kurioje – įvairiausių valstybės institucijų atstovai, paruošė projektą, numatantį, kur, kiek ir kokius greičio matavimo prietaisus reikėtų sumontuoti.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas sako, kad stacionarius greičio matuoklius siūloma visų pirma įrengti vadinamosiose juodosiose dėmėse – kelių atkarpose, kur įvyksta daug žmonių sužalojimais ar žūtimis pasibaigusių avarijų.
„Tokiose vietose siūloma įrengti maždaug 100 greičio matavimo prietaisų, ir ten jie turėtų būti nuolat. Kitur įrengiami matuokliai galėtų būti ir kilnojamieji, statomi vairuotojams iš anksto nežinomose vietose”, – teigia specialistas.
Tiesa, visų planuojamų įrengti matuoklių skaičius kol kas nežinomas – pasak V. Sadausko, jį turi pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcija po specialios studijos.
Užpildyti „inkilus”
Minėtos darbo grupės nuomone, matuoklių reikėtų kuo daugiau.
„Pavyzdžiui, Vilniuje dabar yra 28 vietos, kuriose stovi greičio matuoklių dėžės, tačiau pačių matuoklių tėra keli. Jie nuolat perkeliami iš vieno vadinamojo inkilo į kitą, tačiau gudresni vairuotojai atpažįsta, kuriuose nėra matuoklio, ir apie tai pasidalina informacija su kitais.
Tikimybė greičio matuokliu Vilniuje užfiksuoti pažeidimą tėra viena iš penkių, o štai Prancūzijoje matuoklių nėra vos 30-yje procentų paruoštų jų stovėjimo vietų. Be to, šioje šalyje jie įrengiami ir specialiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtuose automobiliuose, stovinčiuose šalikelėje”, – pasakoja Saugaus departamento vadovas.
Be juodųjų dėmių, greičio matavimo įrenginiai turėtų atsirasti ties įvažiavimo keliais į miestus, keliuose, kuriuos dažnai kerta pėstieji, taip pat vietose, kur, remiantis policijos statistika, įvyksta nemažai eismo nelaimių.
Kalbama, kad iš viso galėtų būti įrengta 400-500 matuoklių. Visa tai – užmiestyje, nes panašius projektus miestuose turėtų įgyvendinti pačios savivaldybės.
Šiuo metu magistraliniuose Lietuvos keliuose tėra tik du stacionarūs greičio matavimo prietaisai – ties Kaunu bei Utena.
Du tipai
Greičiausiai bus pasirinkti dviejų matavimo tipų – taškinio ir sektorinio – matuokliai.
„Taškiniai matuokliai fiksuotų transporto priemonės greitį vienoje konkrečioje vietoje, o sektoriniai – tam tikroje, pavyzdžiui, 3, 5 ar 10 kilometrų atkarpoje. Tokiu atveju būtų išvedamas vidutinis automobilio greitis – jei jis neviršytų maksimalaus leistino tame ruože, žmogus nebūtų baudžiamas”, – aiškina V. Sadauskas.
Jo teigimu, sektoriniai matavimo prietaisai efektyvūs būtų avaringumu pasižyminčiose atkarpose.
Kada ir už kiek – neaišku
Anot V. Sadausko, iš matuoklių gaunamus duomenis greičiausiai priims ir apdoros Lietuvos eismo priežiūros tarnyba, vėliau išsiuntinėsianti pažeidėjams pranešimus apie skirtas baudas.
Vienas svarbiausių dalykų, V. Sadausko tikinimu, yra dabartinių teisės aktų patobulinimas, turintis atsakomybę už greičio pažeidimą, užfiksuotą stacionariu matuokliu, perkelti ant transporto priemonės savininko pečių.
„Taip yra visoje Europoje – jei perdavei savo mašiną draugui, o šis ja viršijo greitį, baudos kvitas ateis tau, ir įrodinėk, kad vairavai ne tu. Pas mus problema yra ta, kad galima bausti tik tą asmenį, kuris vairavo, o jį nustatyti neretai būna sunku”, – teigia valdininkas.
Be to, tik transporto priemonės numerį fiksuojantys, o ne veidus fotografuojantys prietaisai būtų pigesni, neiškiltų ir asmens privatumo pažeidimo tikimybės.
Kol kas nekalbama nei apie viso projekto kainą, nei apie jo įgyvendinimo terminus.
„Terminai priklausys ir nuo politinių sprendimų, ir nuo norų. Pavyzdžiui, minėtoji Prancūzija sugebėjo tūkstančio matuoklių sistemą sumontuoti per dvejus metus.
Pinigų saugaus eismo būklei gerinti skiriama kasmet, tik dar neaišku, kiek tiksliai greičio matuoklių reikėtų visos Lietuvos keliuose. Be to, kol kas nenuspręsta ir tai, kaip tuos prietaisus ir visą infrastruktūrą naudosime – ar pirksime juos, ar tik paslaugą. Nuo to kaina irgi priklauso”, – „Autosalonui” sakė V. Sadauskas.
Neoficialiais duomenimis, kelių šimtų matuoklių sistemos įgyvendinimui gali prireikti ir keliasdešimties milijonų litų.