Pačiame ruošimosi egzaminams įkarštyje lituanistus užgriuvo dar vienas rūpestis – kuo greičiau patiems perprasti ir supažindinti 11 klasių ugdytinius su vos prieš mėnesį dienos šviesą išvydusia naujo tipo egzamino pavyzdine užduotimi.
Žinia, šiųmetiniai vienuoliktokai jau laikys naujos struktūros lietuvių kalbos brandos egzaminą. Jis bus sudarytas iš dviejų užduočių – teksto rašymo bei teksto suvokimo – ir vyks tik vieną dieną. Egzamine atsisakoma rašybos, skyrybos bei kalbos kultūros užduočių, be to, pateikiama naujovė – samprotaujamojo rašinio rašymas.
Įvertinti naujo tipo egzamino pranašumus ir trūkumus „Vakarų ekspresas” paprašė jau išbandžiusių užduotis „Žemynos” gimnazijos ugdytinių ir mokytojų.
Nukentės „tiksliukai”
Gimnazijos lituanistės baiminasi, jog naujojo tipo egzaminas gali būti įkandamas ne visiems vaikams. Anot mokytojos Almos Tupikienės, egzamino struktūros kaita gali pakišti koją „tiksliukams”.
Paprastai tokiems vaikams sunkiau kurti tekstus, tačiau jie neblogai išmano rašybą bei skyrybą. Todėl „tiksliukai” renkasi valstybinį testo bei mokyklinį interpretacijos egzaminą. O pagal naują programą abi užduotis abiturientai privalės laikyti vienu lygiu.
Dar viena lituanisčių prognozuojama problema – vertinimas. Mokytojos Žiedūnos Radžiuvienės teigimu, objektyviai įvertinti samprotaujamąjį tekstą kur kas sunkiau. Tai patvirtino praktika viename iš seminarų – tam pačiam rašiniui skirtingi vertintojai skyrė nuo 28 iki 40 taškų.
Bene daugiausiai rūpesčių pedagogams kelia metodinės literatūros nebuvimas. Pasak lituanistės Aušros Litvinienės, mokytojai teksto kūrimo užduočiai turi vos vieną knygą, o vadovėlių vaikams iš viso nėra.