Pernai gegužę išdegusiame Smiltynės miške jau pasodinti pirmieji pušų daigeliai.
Tiesa, tai kol kas tik eksperimentinis bandymas, kurį atliko Švedijos universitete dirbantys lietuviai mokslininkai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotojas miškininkystei ir ūkiui Viktoras Kolokšanskis pasakojo, kad praėjusią savaitę Smiltynės gaisravietėje 2 hektarų plotas buvo užsodintas paprastųjų pušų daigeliais.
„Švedijos mokslininkai tiesiog pasinaudojo gera baze, nes tokių išdegusių plotų mažai kur pasitaiko. Jie daro eksperimentą – pušų daigelius užkrėtė geruoju grybu ir stebės, ar tokie medeliai nebeužsikrės bloguoju grybu, kuris Smiltynės gaisravietėje tiesiog karaliauja”, – pasakojo V. Kolokšanskis.
Kada ir kokiais medžiais bus apželdinta visa gaisravietė, kol kas anksti prognozuoti, nes vis dar nėra parengtas apželdinimo projektas. Jį ruošia konkursą laimėjęs Vilniaus botanikos institutas.
„Manau, kad per keletą metų gaisravietė bus apželdinta. Viena aišku, kad tiek daug kalninės pušies niekas nebesodins. Kam pridaryti problemų ateities kartoms – juk šis medis dega kaip parakas”, – pasakojo miškininkas.
Šiuo metu Smiltynės gaisravietėje tebevyksta valymo darbai, kurie, planuojama, tęsis iki spalio mėnesio. Jau išvalyta didžioji dalis nuodėgulių. Nudegę medžiai buvo pjaunami rankiniu būdu. Dalis apdegusių kalnapušių – smulkinama ir paliekama kaip trąša pačioje gaisravietėje, kiti nuodėguliai smulkinami ir iš jų daromas biokuras.
„Nidiškiai šiemet šiltai gyveno, nes iš gaisravietės atvežtas biokuras buvo naudojamas ir Nidos katilinėse”, – užsiminė V. Kolokšanskis.
Beje, jau įrengtas takas paliktoje šiurpioje nudegusių kalnapušių ekspozicijoje. Tačiau kol kas ekskursijos ten nepageidaujamos, nes šalia tebedirba sunkioji technika, tad lankyti ekspoziciją dar nesaugu.
Vis dar ruošiamos rekomendacijos, kaip reikėtų sutvarkyti Neringos miškus, kad jų nebenusiaubtų tokie baisūs gaisrai, kaip praėjusį pavasarį. Žinia, pernai Smiltynėje kilęs šimtmečio gaisras sudegino 235 hektarus miško.
Kad daugiau nepasikartotų tokios skaudžios nelaimės, gegužės pradžioje planuojama Juodkrantėje atidaryti naują ugniagesių komandos postą. Pasak Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Mariaus Šverebo, kadangi dabar visi Neringos gaisrininkai bazuojasi Nidoje, įvykus nelaimei kitame Neringos gale sunku operatyviai atvykti.
„Preliminariai, kol iš Nidos atvažiuojame į Smiltynę, gali praeiti pusvalandis. O, pavyzdžiui, namas gali visiškai sudegti per pusantros valandos”, – pasakojo viršininkas.
Juodkrantės poste dirbs keturios pamainos, kiekvienoje – po du darbuotojus. Šį postą įrengs ir išlaikys Neringos savivaldybė.
Pasak V. Kolokšanskio, šiemet jau tris kartus Smiltynėje kilo gaisrai. Laimei, jie buvo greitai užgesinti, teišdegė po keliasdešimt kvadratinių metrų ploto teritorijos.