Klaipėdiečiai jau seniai yra suskirstę mokyklas į geras ir blogas. Jų vertinimai perduodami iš lūpų į lūpas.
Tačiau tėvams, sukantiems galvas, kur toliau tęsti mokslus aštuntokams ir dešimtokams, pagelbėti ir oficialių reitingų niekas nežada duoti.
Priešingai – pedagogai ir švietimo valdininkai yra įsitikinę, kad mokyklų skirstymas į geras ir prastas yra netikslus, neetiškas ir netgi visuomenei pavojingas dalykas.
Vertina gimnazijas
Vieno šalies savaitraščio kasmet sudaromuose šalies mokyklų reitinguose, taip pat „Klaipėdai” atlikus nedidelę apklausą, tarp populiariausiųjų nuolat minimos dvi uostamiesčio gimnazijos – Vytauto Didžiojo ir „Ąžuolyno”.
Pastarosios švietimo įstaigos direktorės pavaduotoja Vida Rudokienė patvirtino, kad kasmet pageidaujančiųjų mokytis būna daugiau nei gali priimti.
„Pernai į pirmąją gimnazijos klasę priėmėme 210 mokinių, nors prašymų buvo beveik 380”, – pridūrė pedagogė.
Iš 2006-ųjų laidos 250 abiturientų per 80 procentų mokinių įstojo į šalies universitetus. Kiti studijuoja Lietuvos neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose, taip pat užsienyje.
Trys abiturientai niekur nestudijuoja, dirba.
Nors ši skaičių kalba palankiai charakterizuoja gimnaziją, V.Rudokienė įsitikinusi, jog iš lūpų į lūpas perduodami reitingai neatspindi realios Klaipėdos mokyklų vertės.
Tėvai teiraujasi
Ką sako pedagogai, kai tėvai teiraujasi, kurią Klaipėdos mokyklą geriausia vaikui parinkti?
„Vyturio” vidurinės mokyklos direktorius Vladas Genutis pripažino, kad tokių tėvų klausimų dažnai sulaukia – dėl tinklo pertvarkos ši mokykla rugsėjį taps pagrindinė.
„Atsakau, kad visos Klaipėdos mokyklos yra vienodos. Jos gali būti ir geros, ir blogos – tai priklauso nuo paties mokinio, taip pat nuo to, su kokiais žmonėmis jam teks bendrauti”, – svarstė pedagogas.
Jo nuomone, mokyklų skirstymas į geras ir blogas yra iš esmės klaidingas dalykas. Tačiau direktorius negali nepastebėti, į kokias Klaipėdos mokyklas labiausiai krypsta „Vyturio” mokiniai.
„Daugiausiai mūsiškių renkasi „tiksliukais” garsėjančią „Ąžuolyno”, humanitarais – Vytauto Didžiojo ir gamtos mokslų – „Vėtrungės” gimnazijas. Iš vidurinių renkasi arčiausiai namų esančias „Aukuro” ir „Varpo” mokyklas. Jos ateityje irgi taps gimnazijomis”, – pridūrė V.Genutis.
Lydėjo sėkmė
Vienas rodiklių, rodančių mokyklos vertę ir bent kiek duodantis tėvams aiškumo, galėtų būti Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus dienraščiui pateikti duomenys, koks procentas abiturientų pernai sėkmingai baigė mokyklas – teigiamai išlaikė egzaminus ir gavo brandos atestatus.
Šimtu procentų baigė „Aitvaro”, „Ąžuolyno” ir Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai.
98 procentais – „Žemynos” ir „Vėtrungės” gimnazijų dvyliktokai.
Tarp vidurinių geriausiai pasirodė „Baltijos”, M.Gorkio, Vydūno, „Varpo”, H.Zudermano, „Žaliakalnio” mokyklų abiturientai. Jie visi gavo brandos atestatus su teigiamais įvertinimais.
Mažai atsiliko „Santarvės” abiturientai (99 proc.).
Kitų vidurinių mokyklų rodikliai yra kuklesni. Žemiausias vidurkis – Prano Mašioto vidurinės mokyklos (92,8 proc.).
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, bendras uostamiesčio mokyklų vidurkis yra 97,4 procento, kai šalies – 94,9 procento.
Mokyklos vertė
V.Kazakauskienė pridūrė, kad ne visus abiturientus lydi sėkmė nebūtinai dėl mokytojų kaltės.
Sėkmingai baigti mokyklą gali sutrukdyti ligos, tingėjimas arba tėvų nepagrįsti reikalavimai laikyti vienоkį ar kitоkį egzaminą.
„Gavusiųjų brandos atestatus mokinių skaičius – tik vienas rodiklis, visos mokyklos vertės neatskleidžiantis”, – tikino Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Jos nuomone, vienu ar kitu aspektu „sukurpti” mokyklų reitingai yra netikslūs ir žalingi.
„Jei gimnazistas gerai mokosi samdomų penkių korepetitorių dėka, vadinasi, tai – ne gimnazijos nuopelnas”, – pridūrė moteris.
V.Kazakauskienė atkreipė dėmesį į vis dažniau švietimo bendruomenėje minimą mokyklos pridėtinės vertės sąvoką.
„Tiksliausiai padėtį parodytų ne reitingai, bet toji vertė. Ji nustatoma įvertinus mokyklos įdirbį – palyginus, koks į mokyklą vaikas atėjo, ir koks išėjo”, – paaiškino V.Kazakauskienė.
Tačiau, pasak jos, mokyklos kokybę parodanti pridėtinė vertė yra sunkiai nustatoma, dar nėra metodikos.
V.Kazakauskienė neslėpė, kad į Švietimo skyrių jau pradėjo skambinti tėvai. Jie teiraujasi, kokias mokyklas ir gimnazijas jų vaikams rinktis.
„Netgi klausia, kur mokosi Švietimo skyriaus darbuotojų atžalos. Tėvams atsakau vienodai, kad visos uostamiesčio mokyklos yra geros”, – pridūrė V.Kazakauskienė.
Skirstyti – neetiška
Į klausimą, kurios uostamiesčio mokyklos yra geriausios, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus atkirto trumpai drūtai: „Nežinau”.
Universiteto docentės, didžiausios apskrityje „Universa Via” nevalstybinės pagrindinės mokyklos, siekiančios tapti dvylikamete, direktorės Reginos Kontautienės nuomone, skirstyti mokyklas į geras ir prastas būtų išties neetiška.
Tačiau ji pastebėjo, kad, išanalizavus Europos šalių, ypač Didžiosios Britanijos, patirtį, regima ryški takoskyra tarp valstybinių ir nevalstybinių mokyklų.
„Pastarosios dėl geresnės ugdymo kokybės turi didesnį prestižą”, – pridūrė docentė.
Pasak jos, mūsų šalies valstybinės mokyklos dėl tinklo pertvarkos, nepakankamo finansavimo, didelių klasių bei kitų objektyvių priežasčių negali atitikti visų visuomenės poreikių.
„Nevalstybinėje mokykloje yra galimybė vaiką pažinti, mokyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės ir sudaryti prielaidas visiškai mokyklos atsakomybei už ugdymo rezultatus. Būdama lankstesnė, nevalstybinė mokykla gali labiau atliepti visuomenės lūkesčius”, – pabrėžė R.Kontautienė.