Apie tokius žmones bylojama senuosiuose indų tekstuose. Ten minima, kad jogai panorėję sugebėdavo taip susikaupti ir paveikti savo mąstymo energetines galias, kad aplinkiniams jie tapdavo nematomi.
N. Rerichas knygoje „Azijos širdis” apie Indiją ir jogus rašė: „Negaliu nepaminėti paslaptingų „valios įsakymų”, kurie ne naujiena šiuose kraštuose. Teši lamai lankantis Indijoje jį paklausė, ar tiesa, kad jis yra įvaldęs kažkokią slaptą jėgą – gali tapti nematomas? Šis tik nusišypsojo ir nieko neatsakė. O po kelių minučių jis… išnyko!”
„Valios įsakymai”
Tai įvyko sode. Dalyvaujantieji susitikime didžiai nustebo ir puolė jo ieškoti, tačiau veltui: Teši lama tarytum į žemę prasmego. Tuo tarpu į sodą atėjo naujas žmogus ir buvo didžiai nustebintas: Teši lama ramiai sau sėdėjo po medžiu kaip sėdėjęs, o apie jį zujo susijaudinę ieškotojai…
Būseną, kuri vadinasi „psichologinis nematomumas”, esame patyrę kiekvienas. Tik prisiminkime, kaip kartais sukamės virtuvėje, ieškodami daikto, kuris… guli prieš akis. Dažnai tai būna ir stambus daiktas: virdulys, lygintuvas ar pan. Nors žinome, kur jis paprastai būna, bet ne tik ten – niekur jo nerandame. Po kurio laiko jį pamatę stebimės: „Tai kaip aš jo nemačiau!?”.
Psichologai sako: jei stiprią energetinę jėgą turintis žmogus aplinkiniams įteigs, kad jo nematytų, tai šie ir nematys, nors vaikščios pro šalį tų , kuriems buvo specialiai pavesta jį stebėti. Stebimojo paveikslas tarytum išsitrina iš stebėtojų pasąmonės.
„Egzaminas” Mesingui
Kai žinomas telepatas Volfas Mesingas atvyko į Tarybų sąjungą, NKVD darbuotojai, žinodami apie jo gebėjimą sukurti „psichologinio nematomumo” būseną, davė jam užduotį – nematomam praeiti į stipriai saugomą žymaus vadovo kabinetą. Visi sargybiniai turėjo jo nuotrauką ir įsakymą sulaikyti.
Mesingas praėjo pro gausius sargybinius ir atsirado nurodytame kabinete! Žinoma, tai sukėlė aukštų pareigūnų baimę. Kaip sakė pats Mesingas, paskui, kol buvo šioje šalyje, jis visur buvo sekamas kaip „pavojingas subjektas”.
Donos Higbi tyrimai
Paranormalių reiškinių aiškintoja, hipnoterapeutė Dona Higbi daug metų tyrinėjo nematomų žmonių fenomeną. Tą reiškinį ji pavadino „Human Spontaneus Involutary Invisibility (HSII)” – nevalingu spontanišku nematomumu. Mokslininkė sukaupė daug įdomios informacijos apie tokius fenomenalius žmones. Ji sako, kad jie yra visai normalūs, nesiskiriantys nuo kitų.
Plačiai žinoma vieno Kalifornijos gyventojo – Džo L. istorija, kaip jis sužinojo turįs galią būti nematomas.
Vieną karštą dieną Džo L. užėjo papietauti į restoraną. Norėdamas atsivėdinti, jis nusivilko švarką ir pakabino ant šalia stovinčios kėdės atkaltės. Tačiau staiga jis pamatė,kaip pro šalį ėjęs vyriškis ramiausiai paėmė jo švarką ir išėjo iš restorano.
Pritrenktas tokios įžūlios vagystės keletą sekundžių Džo sėdėjo lyg apstulbęs, paskui puolė vagiui iš paskos šaukdamas, kad žmonės jį sulaikytų. Tačiau jo nustebimas buvo kur kas didesnis, kai durininkas kuo ramiausiai padavė jam švarką, sakydamas, jog jį atnešęs vyriškis pasakė, kad radęs drabužį pakabintą… prie tuščio stalelio.
Patikrinęs švarko kišenes ir įsitikinęs, jog iš jų nieko nepaimta, Džo susimąstė: kaip vyriškis galėjo pasakyti „prie tuščio stalelio”, jei jis net akimirką nebuvo pakilęs nuo kėdės?
Su specialistų pagalba Džo L. išsiaiškino esąs fenomenalus žmogus, galintis tapti nematomas.
„Nematomus žmones” tyrė daug specialistų. Jie priėjo prie bendros išvados, jog paprastas žmogus (ne Indijos jogas) tokias savybes įgyja išgyvenęs labai stiprų nervinį stresą, baimę, kai jam pačiam labai norėjosi tapti nematomu, ištrūkti iš situacijos.
Tada smegenyse vyksta keista reakcija, veikianti greičiau ne patį žmogų, o aplinkinius.
Tačiau tai nėra taisyklė. Esama žmonių, kurie tokią savybę sugeba išsiugdyti.
Jie nukreipia tą savo paslaptingą energiją į aplinkinius, ir šiems tampa nematomi. O žmonės, į kuriuos ta energija nebuvo nukreipta, mato „objektą” normaliai. Štai kodėl Teši lamą be jokių trukdymų pamatė į sodą atėjęs naujas žmogus, kai buvusieji šalia jo susijaudinę ieškojo.
songokas irgi moka isnikti 😀