„Sušilus orams, dažniau norisi pabūti balkone. Tačiau pažiūrėjus aukštyn, nukrato šiurpas. Kaimynų balkonas toks sukežęs, kad vieną dieną gali nukristi ant galvos. O ir mūsiškis atrodo nekaip. Kaip išspręsti šią problemą?” – teiraujasi „Vakarų ekspreso” skaitytoja Veronika.
UAB „Etna” technikos direktoriaus Ričardo Grigaliūno teigimu, senųjų daugiabučių balkonai ir laiptinės konstrukcijos tikrai yra didesnės rizikos vieta – prieš keletą metų sugriuvus laiptinės konstrukcijai Vilniuje netgi žuvo žmonės. Kadangi balkonų betoninės konstrukcijos visada atviros lietui ir šalčiui, jos suyra žymiai greičiau, nei kiti namo elementai.
Privatizavus butus, balkonai, laiptinės, stogai tapo name gyvenančių žmonių nuosavybe. Todėl ir balkonų remontas – gyventojų, o ne valdžios rūpestis. Geriausia išeitis, kai balkonai remontuojami iškart visam namui, atliekant pastato šiltinimą ar keičiant langus – tai gali organizuoti namo bendrija, juo labiau kad savivaldybės bei valstybės fondai teikia iki 50 proc. paramą tokiems darbams.
Prieš kelis dešimtmečius statytų daugiabučių namų balkonai dažniausiai būna dviejų tipų: armuotų gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, ir ant metalinių į namo sieną įmontuotų sijų.
„Jeigu metalo sijos labai pažeistos, jas būtina keisti, sumontuoti pagalbinius tvirtinimus, kad balkonas galutinai nesuirtų. Ir tik po to atlikti betono atstatymo darbus.
Pirmojo tipo balkonų remontas paprastesnis. Jeigu armatūros korozija nedidelė, pažeidimus nesunkiai galima apdoroti bei sutvirtinti betoną naudojant specialias, balkonų remontui skirtas medžiagas. Balkono grindų ir kitų paviršių atnaujinimas gana paprastas, naudojant „Tretoshield” medžiagų sistemą. Jų pagalba nesunkiai galima atkurti ne tik estetišką balkono išvaizdą, bet ir jį sutvirtinti taip, kad šis ilgus metus sugebės išlaikyti labai dideles apkrovas”, – pasakojo R. Grigaliūnas.
Anot jo, norint kokybiškai suremontuoti balkoną, pirmiausiai būtina kruopščiai pašalinti visą pažeistą betoną ir vietoj jo užtepti patikimas ir stiprias medžiagas. Armatūra, konstrukcijos tvirtinamos specialiomis apsauginėmis dangomis. Jos saugo betoną nuo atmosferos poveikio, drėgmės, mechaninių pažeidimų. Vaikščiojamoji dalis padengiama polimerine danga, atsparia trynimui ir mechaniniams poveikiams ir visiškai nepraleidžiančia vandens. Tai ypač svarbu klaipėdiečiams, gyvenantiems lietingame ir drėgname pajūryje.
„Senuose balkonuose kloti plyteles – didinti balkono svorį – nerekomenduotina. Kaip parodė praktika, atviruose balkonuose po keleto metų plytelės atšoka nuo pagrindo, po jomis patenka drėgmė ir toliau ardo betoną. Kur kas geresnis sprendimas – polimerinės dangos, kurios yra ir išvaizdžios, ir patikimos”, – sakė pokalbininkas.
Kadangi kokybiškų balkonų remonto medžiagų yra, opiausias klausimas – kas galėtų balkoną suremontuoti. Didesnės statybos kompanijos orientuojasi į daugiabučių statybas, todėl balkonų remontas galėtų dominti smulkiąsias įmones ar net pavienius asmenis, nes darbas nėra sudėtingas.
„Kruopštus žmogus, turintis bent šiek tiek statybos darbų patirties, ir pats galėtų susitvarkyti savo balkoną, o mūsų bendrovės specialistai pasirengę nemokamai apmokyti bei konsultuoti visus norinčius teikti tokias paslaugas ir palankiausiomis sąlygomis tiekti balkonų remonto medžiagas”, – teigė R. Grigaliūnas.
Daugiau informacijos apie balkonų remontą galima gauti telefonu (8 46) 345645 arba www.etna.lt.